Kūno signalai dažnai suklaidina žmones ir priverčia be reikalo valgyti. Troškulys dažnai maskuojamas kaip alkis dėl hipotalamino persidengimo. Stresas sukelia kortizolį, todėl atsiranda netikras alkis, ypač paguodos maistui. Miego trūkumas trikdo alkio hormonų veiklą, todėl nuolat norisi daug kalorijų turinčio maisto. Daugelis valgo pagal laikrodžio rodyklę, o ne pagal tikrus fizinius požymius. Šių apgaulingų signalų supratimas padeda atskirti tikrą fiziologinį alkį nuo emocinių dirgiklių, kurie skatina beprasmišką vartojimą.
Troškulio supainiojimas su alkiu: Dažniausiai pasitaikanti apgaulė.
Viena dažniausių fiziologinių klaidingų interpretacijų įvyksta tada, kai organizmo signalai apie troškulį painiojami su alkio signalais. Pagumburis, reguliuojantis alkį ir troškulį, gali sukelti panašius abiejų poreikių pojūčius, todėl jie gali būti supainioti.
Tyrimai rodo, kad maždaug 37 % žmonių troškulį nuolat klaidingai supranta kaip alkį. Dėl šios painiavos dažnai be reikalo suvartojama daug kalorijų, nors organizmui reikia paprasčiausio drėkinimo.
Norėdami atskirti šiuos signalus, ekspertai rekomenduoja išgerti stiklinę vandens, kai atsiranda alkio priepuolis, ir palaukti 15 minučių. Jei pojūtis atslūgsta, tikėtina, kad tai buvo troškulys, o ne tikras alkis.
Stresas ir nerimas: Kai jūsų protas sukuria netikrą alkį
Lėtinis padidėjęs streso ir nerimo lygis sukelia hormonines reakcijas, kurios gali sukelti klaidingus alkio signalus.
Streso metu organizmas išskiria kortizolį, kuris didina apetitą, ypač kaloringam maistui, turinčiam daug cukraus ir riebalų. Ši evoliucinė reakcija kadaise paruošė žmones kovai arba bėgimui, kai reikėjo energijos atsargų.
Daugelis žmonių nesugeba atskirti emocinio alkio nuo fizinio alkio.
Emocinis alkis paprastai užklumpa staiga, nukreiptas į tam tikrus patogius maisto produktus, išlieka nepaisant sotumo ir dažnai vėliau sukelia apgailestavimą. Šių skirtumų atpažinimas padeda išvengti valgymo iš streso.
Paprasti metodai, pavyzdžiui, pauzė prieš valgį, gilus kvėpavimas ar vandens gėrimas, gali nutraukti streso ir alkio ciklą ir atkurti autentišką apetito suvokimą.
Nuovargio sukeltas potraukis: Kaip miego trūkumas klastingai veikia jūsų apetitą?
Nors stresas gali sukelti klaidingus alkio signalus per hormonus, nepakankamas miegas sukelia savotišką apetito sutrikimą.
Miego trūkumas didina grelino (alkio hormono) kiekį ir mažina leptino (sotumo hormono) kiekį, todėl atsiranda nuolatinis potraukis mai stui, nesusijęs su realiais mitybos poreikiais.
Tyrimai rodo, kad miego trūkumo kamuojami žmonės paprastai renkasi daug kalorijų ir angliavandenių turintį maistą.
Smegenys, norėdamos gauti greitos energijos nuovargiui įveikti, trokšta cukraus ir paprastųjų angliavandenių. Dėl šios biologinės reakcijos atskirti tikrą alkį nuo nuovargio sukelto potraukio yra ypač sudėtinga.
Daugumai suaugusiųjų reikia 7-9 valandų kokybiško miego, kad būtų išlaikyta tinkama hormonų pusiausvyra ir tiksli alkio signalizacija.
Įprastas valgymas: Kai valgymo laiką diktuoja laikrodis, o ne jūsų kūnas
Daugelis žmonių nustato valgymo įpročius pirmiausia pagal paros laiką, užuot reagavę į tikruosius organizmo alkio signalus. Toks įprastas valgymas atsiranda, kai žmonės valgo maistą iš anksto nustatytomis valandomis – 12.00 val. pietums, 18.00 val. vakarienei – neatsižvelgiant į fiziologinį poreikį.
Laikrodžio diktuojamas valgymas gali užgožti natūralų alkio reguliavimą, todėl gali būti, kad valgoma per daug, nors fiziškai nesame alkani, arba ignoruojami tikri alkio signalai, atsirandantys ne nustatytu valgymo laiku. Tyrimai rodo, kad toks vidinių signalų atskyrimas prisideda prie blogo virškinimo ir svorio valdymo problemų.
Norint ištrūkti iš šio ciklo, reikia sąmoningai atkreipti dėmesį į kūno signalus – valgyti, kai jaučiami tikri alkio signalai, pavyzdžiui, skrandžio raižymas, galvos svaigimas ar energijos išsekimas, o ne automatiškai reaguoti į išorinius raginimus.
