Nors agurkai dažnai laikomi sveikais, juose esantis 95 % vandens kiekis suteikia minimalią maistinę vertę – 100 g agurkų turi tik 15 kalorijų ir nedaug vitaminų. Juose yra agurbitacinų, kurie gali sukelti virškinimo problemų, ir DEDTC junginių, kurie gali slopinti mineralinių medžiagų įsisavinimą. Palyginti su daug maistinių medžiagų turinčiomis daržovėmis, pavyzdžiui, lapiniais kopūstais ar paprikomis, agurkai turi mažai vitaminų ir antioksidantų. Ypač atsargūs turėtų būti sergantieji IBS arba alergiški žmonės. Supratimas apie šiuos apribojimus padeda geriau pasirinkti maisto produktus.
Tiesa apie agurkų maistingumą
Agurkai, šios traškios cilindro formos daržovės, turi įspūdingą maistinę vertę, nepaisant to, kad juose yra daug vandens ( apie 95 %).
Tačiau ši praskiesta sudėtis, palyginti su kitomis daržovėmis, smarkiai riboja jų maistingumą.
100 g porcijoje yra tik 15 kalorijų, 0,7 g baltymų ir 3,6 g angliavandenių, o vitaminų kiekis yra minimalus.
Nors agurkuose yra nedidelis kiekis vitamino K, kalio ir mangano, šie kiekiai yra nepakankami, kad reikšmingai prisidėtų prie kasdienių mitybos poreikių tenkinimo.
Dėl mažo kaloringumo agurkai yra tinkami svoriui reguliuoti, tačiau jų, kaip pagrindinio maistinių medžiagų šaltinio, mityba būtų nepakankama.
Agurbitacinai: Paslėpti junginiai, sukeliantys virškinimo problemas
Agurkų augaluose natūraliai egzistuoja kartūs junginiai, vadinami cucurbitacinais, kurie yra gynybos nuo plėšrūnų mechanizmas.
Šių biologiškai aktyvių junginių paprastai būna daugiausia laukinėse veislėse, tačiau dėl genetinių mutacijų arba aplinkos poveikio šie junginiai kartais gali atsirasti kultūriniuose agurkuose.
Jautriems asmenims agurbitacinai gali sukelti didelių virškinimo sutrikimų, įskaitant skrandžio skausmą, pykinimą, viduriavimą ir vėmimą.
Šie junginiai trikdo normalius virškinimo procesus, dirgindami žarnyno gleivinę ir sutrikdydami žarnyno floros pusiausvyrą.
Žmonės, sergantys uždegiminėmis žarnyno ligomis arba turintys jautrią virškinimo sistemą, turėtų atsargiai vartoti agurkus, ypač neįprastai kartaus skonio agurkus, kurie signalizuoja apie padidėjusį agurbitacino kiekį.
DEDTC ir jo poveikis maistinių medžiagų įsisavinimui
Be agurbitacinų, dietilditiokarbamatas (DEDTC) yra dar vienas agurkų augaluose randamas junginys, į kurį verta atkreipti dėmesį. Ši cheminė medžiaga veikia kaip chelatinis agentas, virškinamajame trakte susijungiantis su pagrindiniais mineralais, tokiais kaip geležis, cinkas ir kalcis, ir galintis sumažinti jų įsisavinimą.
Tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant maisto produktus, kurių sudėtyje yra DEDTC, ilgainiui gali atsirasti nežymus mikroelementų trūkumas. Atrodo, kad junginio poveikis priklauso nuo dozės, o agurkų odelėje jo koncentracija yra didesnė nei minkštime.
Perdirbimo būdai, pavyzdžiui, fermentacija, gali sumažinti DEDTC kiekį iki 40 %. Asmenys, kuriems trūksta maistinių medžiagų arba yra absorbcijos sutrikimų, turėtų ypač saugotis galimo DEDTC poveikio vartojant agurkus.
Mitas apie vandens kiekį: hidratacija ir mityba
Nepaisant to, kad agurkai garsėja kaip hidratacijos superžvaigždės, reikia atidžiau išnagrinėti teiginį, kad jie labai prisideda prie kasdienio skysčių poreikio patenkinimo.
Nors agurkuose yra apie 95 % vandens, vidutinio dydžio porcija užtikrina minimalų drėkinimą, palyginti su paprasčiausiu vandens gėrimu.
Maistine prasme agurkai nėra labai vertingi– juose yra nedaug vitamino K, kalio ir mangano, bet nedaug kitų svarbių maistinių medžiagų.
Mažas jų kaloringumas (16 kalorijų puodelyje) susijęs su minimaliu makroelementų kiekiu, o ne su maistine verte.
Vartotojai turėtų pripažinti, kad agurkai geriau tinka kaip papildomas hidratacijos šaltinis, o ne kaip svarbi maistinė medžiaga.
Reguliarus vandens vartojimas yra veiksmingesnis siekiant patenkinti kasdienį hidratacijos poreikį.
Vitaminų kiekio agurkuose palyginimas su kitomis daržovėmis
Nagrinėjant agurkų vitaminų kiekį, palyginti su kitomis įprastomis daržovėmis, išryškėja keletas pastebimų skirtumų.
Agurkuose vitamino C yra gerokai mažiau nei paprikose, brokoliuose ir gūžiniuose kopūstuose – 100 g agurkų yra tik 2,8 mg vitamino C, o paprikose – 128 mg. Vitamino A kiekis agurkuose taip pat nedidelis – tik 105 TV, palyginti su 16 706 TV morkose.
Maistinių medžiagų tankio analizė rodo, kad agurkuose trūksta B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis ir magnis, palyginti su lapiniais žalumynais ir kryžmažiedėmis daržovėmis.
Nors agurkuose yra vitamino K ir nedidelio kiekio antioksidantų, išsamioje įprastų daržovių maistingumo analizėje jie nuolat užima žemesnę vietą.
Agurkų kaip „supermaisto” rinkodara paneigta
Pastaruoju metu agurkų rinkodaros kampanijose terminas „supermaistas” buvo plačiai taikomas agurkams, nors tokių teiginių pagrįstumas moksliniais įrodymais yra minimalus.
Maistingumo analizė rodo, kad agurkuose yra apie 95 % vandens ir nedidelis kiekis vitaminų ir mineralų – gerokai mažiau nei tokiose maistingose alternatyvose kaip lapiniai kopūstai, špinatai ar mėlynės.
Maisto mokslininkai pastebi, kad agurkų rinkodaroje dažnai sureikšminamos jų antioksidacinės savybės ir detoksikacijos gebėjimai.
Nors agurkai padeda drėkinti organizmą ir suteikia tam tikrų maistinių medžiagų, jų priskyrimas supermaistui yra rinkodaros hiperbolė, o ne mitybos realybė.
Vartotojai turėtų pripažinti, kad agurkai geriausiai tinka kaip įvairios mitybos dalis, o ne kaip stebuklingas sveikatingumo sprendimas, kurį žada supermaisto rinkodara.
Galimos alerginės reakcijos ir jautrumas
Nors agurkų rinkodaroje dažnai akcentuojama tik jų nauda, kai kurie žmonės, vartodami šią įprastą daržovę, patiria nepageidaujamų reakcijų.
Burnos alergijos sindromas yra gana dažnas, ypač tiems, kurie yra alergiški šienligei, amb rozijos ar beržo žiedadulkėms, nes agurkuose esantys baltymai gali sukelti kryžminės reakcijos simptomus.
Agurkų odelėje yra agurbitacinų – junginių, kurie jautriems asmenims gali sukelti virškinimo diskomfortą, jautrumą karčiam skoniui arba lengvą skrandžio sutrikimą.
Be to, sergantiesiems tam tikromis virškinimo ligomis, pavyzdžiui, IBS, dėl agurkuose esančių FODMAP gali atsirasti pilvo pūtimas.
Nors apie šiuos jautrumo požymius nėra plačiai skelbiama, tačiau jie yra svarbūs vertinant bendrą agurkų sveikatingumo profilį.
Geresnės daržovių alternatyvos, užtikrinančios maksimalią mitybą
Nors agurkai pasižymi tam tikra nauda sveikatai, kelios daržovės juos lenkia savo maistingumu ir bendru poveikiu sveikatai.
Lapiniai žalumynai, pavyzdžiui, lapiniai kopūstai ir špinatai, turi gerokai daugiau vitaminų A, K ir kalcio. Brokoliai turi daugiau skaidulų ir su vėžiu kovojančių junginių. Paprikose yra gerokai daugiau vitamino C, o morkose gausu akių sveikatą gerinančio beta karotino.
Tiems, kurie nori gauti kuo daugiau maistinių medžiagų, geriau tinka kryžmažiedės daržovės (brokoliai, žiediniai kopūstai), tamsiai žali lapai ir ryškiaspalvės daržovės, pavyzdžiui, saldžiosios bulvės ir burokėliai.
Šios alternatyvos pasižymi platesniu mikroelementų profiliu ir didesniu antioksidaciniu pajėgumu nei agurkai, todėl yra tinkamesnės mitybai optimizuoti.
Sąmoningas pasirinkimas: Kada įtraukti agurkus į savo mitybą
Sąmoningas pasirinkimas: Kada įtraukti agurkus į savo mitybą
Nepaisant to, kad agurkai yra mažiau maistingi nei kai kurios kitos daržovės, tam tikromis aplinkybėmis juos verta įtraukti į subalansuotą mitybą. Jie drėkina organizmą per karščius ar intensyvaus fizinio aktyvumo metu ir yra atgaivinanti alternatyva paprastam vandeniui.
Agurkai yra idealūs mažo kaloringumo užkandžiai svorio reguliavimo programose, nes didelis vandens kiekis juose skatina sotumo jausmą.
Jautrią virškinimo sistemą turintiems žmonėms agurkai gali būti lengviau toleruojami nei daug ląstelienos turintys užkandžiai. Be to, jie veiksmingai naudojami kaip maistingųjų medžiagų turinčių užpilamų ir užtepėlių terpė, leidžianti vartoti naudingus riebalus ir baltymus, kartu išlaikant patiekalo skonį.
