Ekologiškas maistas teikia išmatuojamą naudą aplinkai, nes į aplinką išmetama 40 proc. mažiau anglies dioksido ir 30 proc. daugiau biologinės įvairovės, palyginti su įprastiniu ūkininkavimu. Nors maistine verte ekologiški produktai panašūs į įprastinius, juose yra 20-40 % daugiau antioksidantų ir 70-90 % mažiau pesticidų likučių.
Mokate už mažesnį poveikį aplinkai, galimai mažesnį cheminių medžiagų poveikį ir tvarią ūkininkavimo praktiką, tačiau dėl didesnių darbo sąnaudų ir sertifikavimo reikalavimų mokate 15-35 % brangiau. Toliau analizuojama, kada ši priemoka yra tikrai vertinga.
Ekologinio ir įprastinio ūkininkavimo poveikis aplinkai
Nagrinėjant žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ekologinis ūkininkavimas akivaizdžiai mažina ekologinę žalą, palyginti su įprastiniais metodais. Pastebėsite, kad ekologinio ūkininkavimo sistemose sunaudojama 45 proc. mažiau energijos ir išmetama 40 proc. mažiau anglies dvideginio viename hektare, palyginti su įprastiniu ūkininkavimu.
Tyrimai rodo, kad ekologiniuose ūkiuose palaikoma 30 % didesnė biologinė įvairovė, o naudingų vabzdžių, paukščių ir dirvožemio mikroorganizmų yra gerokai daugiau. Uždraudus naudoti sintetinius pesticidus, išvengiama vandens telkinių užteršimo, mažinama vandens ekosistemų žala ir požeminio vandens tarša.
Be to, ekologinio ūkininkavimo metodai, tokie kaip dengiamieji pasėliai ir sėjomaina, gerina dirvožemio struktūrą ir derlingumą bei apsaugo nuo erozijos. Tokia praktika sekvestruoja anglies dioksidą, o organinės anglies dirvožemyje yra 3,5 proc. daugiau nei įprastai ūkininkaujamuose dirvožemiuose, todėl prisideda prie klimato kaitos švelninimo pastangų.
Maistingumas: Ką mokslas sako apie ekologiškus maisto produktus
Nepaisant plačiai paplitusių vartotojų įsitikinimų apie geresnę maistinę vertę, moksliniai įrodymai, lyginantys ekologiškus ir įprastinius maisto produktus, rodo nevienareikšmiškus rezultatus. Žurnale „Annals of Internal Medicine” paskelbtoje išsamioje metaanalizėje nenustatyta reikšmingų vitaminų kiekio skirtumų tarp ekologiškų ir įprastinių produktų, nors ekologiškuose maisto produktuose paprastai yra 20-40 % daugiau antioksidacinių junginių.
Pastebėsite, kad ekologiškuose produktuose yra mažiau pesticidų likučių – maždaug 30 % mažiau nei įprastuose. Tačiau ir ekologiškuose, ir įprastiniuose produktuose pesticidų likučių kiekis paprastai neviršija teisės aktais nustatytų saugos ribų. Kai kurie tyrimai rodo, kad ekologiškuose pieno produktuose ir mėsoje yra šiek tiek daugiau omega-3 riebalų rūgščių, o kituose – šiek tiek daugiau fenolinių junginių ekologiškuose vaisiuose.
Nors kai kuriose kategorijose mitybos pranašumai yra statistiškai reikšmingi, tačiau daugumai vartotojų jie negali būti reikšmingi sveikatai.
Cheminių medžiagų likučiai ir susirūpinimas sveikata: Faktai ir prasimanymai.
Nors pesticidų likučiai įprastiniuose produktuose nuolat neviršija teisės aktais nustatytų normų, pastebėsite, kad ekologiškuose produktuose paprastai yra 70-90 proc. mažiau sintetinių cheminių medžiagų likučių nei įprastiniuose. Šį sumažėjimą galima įvertinti kiekybiškai, atlikus USDA ir Europos maisto saugos tarnybos atliktus likučių analizės tyrimus.
Šių skirtumų poveikis sveikatai tebėra ginčytinas. Nors kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo sąsajas tarp ilgalaikio pesticidų poveikio ir padidėjusios tam tikrų vėžinių susirgimų, nervų raidos problemų ir endokrininės sistemos sutrikimų rizikos, priežastinis ryšys nėra galutinai nustatytas. Dauguma reguliavimo agentūrų tvirtina, kad įprastinė produkcija, esant dabartiniam pesticidų poveikio lygiui, kelia minimalią riziką.
Verta paminėti, kad ekologinėje žemdirbystėje leidžiama naudoti tam tikrus patvirtintus pesticidus, gaunamus iš natūralių šaltinių. Šios medžiagos (vario sulfatas, piretrinas) nebūtinai yra saugesnės už sintetines alternatyvas, o tai paneigia prielaidą, kad „be cheminių medžiagų” reiškia sveikiau.
Ekologiškų produktų kainos ekonominiai aspektai
Ekonomika, slypinti už ekologiškų produktų kainos etiketės
Vidutinė ekologiškų produktų kaina yra 20-100 proc. didesnė už įprastinių alternatyvų kainą, o šį skirtumą lemia daugybė kiekybiškai įvertinamų gamybos grandinės veiksnių. Šis kainų skirtumas atspindi ekonomines ekologinio ūkininkavimo metodų realijas, o ne vien rinkodaros išnaudojimą.
- Darbo sąnaudos padidėja 15-35 % dėl rankinio piktžolių naikinimo ir kenkėjų kontrolės metodų, kurie pakeičia cheminių medžiagų naudojimą.
- Sertifikavimo išlaidas sudaro metiniai mokesčiai (365-1 825 EUR), tikrinimo išlaidos ir dokumentų reikalavimai
- Dėl 5-40 % mažesnio derliaus skirtumo, palyginti su įprastiniu ūkininkavimu, reikia nustatyti didesnę vieneto kainą, kad būtų išlaikytas pelningumas
Jūs mokate už gamybos sistemą, į kurią įtraukiami išoriniai aplinkosaugos veiksniai, į kuriuos įprastuose kainodaros modeliuose paprastai neatsižvelgiama. Rinkos noras mokėti šias priemokas rodo, kad vartotojai vertina naudą, kuri, kaip manoma, neapsiriboja pačiu produktu.
Vietiniai ir ekologiški produktai: kuris pasirinkimas prasmingesnis?
Kai tenka rinktis tarp vietoje užaugintų įprastinių produktų ir iš toli atvežtų ekologiškų produktų, susiduriate su sudėtinga aplinkosaugos ir mitybos lygtimi, kuriai nėra universalaus sprendimo.
Pervežant vietinius maisto produktus paprastai išmetama 5-17 kartų mažiau CO₂ nei produktus, gabenamus už daugiau nei 2400 kilometrų. Žurnale „Environmental Science & Technology” paskelbti tyrimai rodo, kad transportavimas sudaro tik 11 % maisto produktų anglies pėdsako, o gamybos metodai – 83 %.
Priimdami sprendimus turėtumėte atsižvelgti į daugelį veiksnių: sezoninį prieinamumą, paramą regioninei ekonomikai, mažesnį maisto kilometrų skaičių ir asmeninius sveikatos prioritetus. Dėl pesticidų poveikio pirmenybė gali būti teikiama ekologiškiems produktams, o dėl poveikio klimatui – vietiniams.
Norint pasiekti idealių aplinkosaugos ir sveikatos rezultatų, geriausia rinktis ir vietinius, ir ekologiškus maisto produktus. Jei tai neįmanoma, pirmenybę teikite vietiniams produktams, kurių sudėtyje yra daug anglies dvideginio, ir ekologiškiems produktams, kuriuose paprastai būna daug pesticidų likučių.
Priimkite pagrįstus sprendimus: Kada investuoti į ekologiškus produktus
Sprendžiant, kam skirti ekologiškų maisto produktų biudžetą, reikia strategiškai nustatyti prioritetus, pagrįstus moksliniais įrodymais, o ne rinkodaros teiginiais. Aplinkosaugos darbo grupės (Environmental Working Group) kasmet sudaromas „Nešvariųjų dešimtukas” (angl. „Dirty Dozen”) pateikia duomenimis pagrįstas rekomendacijas dėl produktų, kuriuose pesticidų likučiai yra didžiausi, todėl verta investuoti į ekologiškus produktus.
- Rinkitės ekologiškus vaisius ir daržoves plona odele (braškes, špinatus, obuolius), kurie sugeria daugiau pesticidų.
- pirmenybę teikite ekologiškiems gyvūninės kilmės produktams, nes juose yra daugiau omega-3 ir nėra antibiotikų ir (arba) hormonų.
- Apsvarstykite galimybę rinktis įprastinius produktus su stora, nuimama žievele (avokadai, ananasai), kurių pesticidų likučių skirtumai yra minimalūs.
Sąnaudų ir naudos analizė skiriasi priklausomai nuo maisto produktų kategorijos. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad tam tikri ekologiški produktai duoda išmatuojamą naudą sveikatai, o kiti turi minimalų pranašumą, palyginti su įprastiniais produktais, todėl vartotojai gali priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, kurie maksimaliai padidina investicijų į mitybą grąžą.
