Saulės poveikis odai nesibaigia kartu su vasara. Ultravioletinė spinduliuotė odą pasiekia visus metus, nors jos intensyvumas kinta priklausomai nuo sezono, paros meto, debesuotumo ir kitų aplinkos sąlygų. Todėl odos apsauga turėtų būti planuojama ne vien pagal oro temperatūrą ar tai, ar lauke ryškiai šviečia saulė.
Pavasarį ir vasarą UV spinduliuotė paprastai tampa intensyvesnė, tačiau saulėtos rudens ar žiemos dienos taip pat gali būti reikšmingos, ypač ilgiau būnant lauke. Tinkamai pasirinkta apsauga, UV indekso stebėjimas ir keli paprasti kasdieniai įpročiai padeda odą saugoti visais metų laikais.
UVA ir UVB spinduliai – kuo jie skiriasi?
Saulės ultravioletinė spinduliuotė nėra vienoda. Odą veikia tiek UVA, tiek UVB spinduliai, tačiau jų poveikis skiriasi. UVB spinduliai labiau siejami su odos paraudimu ir nudegimais, o UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą ir prisideda prie ilgalaikių jos pokyčių bei fotosenėjimo.
Svarbu tai, kad UVA spinduliuotė odą pasiekia ne tik karštomis vasaros dienomis. Jos poveikis gali išlikti ir kitais metų laikais, todėl vien temperatūra nėra patikimas rodiklis sprendžiant, ar odai reikia apsaugos.
Renkantis priemonę nuo saulės verta ieškoti plataus spektro apsaugos, skirtos tiek UVA, tiek UVB spinduliams. Tokia apsauga padeda sumažinti ne tik nudegimo, bet ir ilgalaikio ultravioletinės spinduliuotės poveikio odai riziką.
Pavasaris – metas grįžti prie didesnio dėmesio apsaugai
Pavasarį dienos ilgėja, saulėtų valandų daugėja, o žmonės vis daugiau laiko praleidžia lauke. Po žiemos odai tenka didesnis ultravioletinės spinduliuotės poveikis, todėl būtent šiuo laikotarpiu verta vėl atidžiau stebėti UV indeksą ir prisiminti reguliarią atvirų kūno vietų apsaugą.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti veidui, ausims, kaklui ir rankoms – vietoms, kurios pavasarį dažnai lieka neuždengtos. Net jei oras dar vėsus, tai nereiškia, kad UV poveikis yra nereikšmingas, nes temperatūra ir ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas nėra tas pats.
Ilgiau būnant lauke verta derinti kelias apsaugos priemones: rinktis pavėsį, dėvėti tinkamus drabužius, akinius nuo saulės ir naudoti apsauginę priemonę atviroms odos vietoms. Tokie įpročiai ypač svarbūs ilgų pasivaikščiojimų, išvykų ar aktyvaus laisvalaikio metu.
Vasara – didžiausio dėmesio reikalaujantis sezonas
Vasarą UV spinduliuotė dažniausiai būna intensyviausia, o žmonės daugiau laiko praleidžia lauke. Todėl šiuo metu ypač svarbu saugoti atviras kūno vietas, vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje ir reguliariai naudoti apsaugos nuo saulės priemones.
Vien ryte užtepto kremo ne visada pakanka visai dienai. Jei ilgai būnama lauke, maudomasi, gausiai prakaituojama ar oda šluostoma rankšluosčiu, apsaugą reikia atnaujinti pagal konkretaus produkto naudojimo instrukciją. Ypač lengva pamiršti ausis, sprandą, pečius, rankas ir kitas nuolat saulės veikiamas vietas.
Vasarą verta derinti kelias apsaugos priemones: rinktis pavėsį, dėvėti lengvus kūną dengiančius drabužius, kepurę ir akinius nuo saulės. Apsauginis kremas yra svarbi šios sistemos dalis, tačiau jis neturėtų būti vienintelė priemonė ilgai būnant intensyvioje saulėje.
Ruduo – mažiau karščio nereiškia, kad saulė nebeaktuali
Rudenį oro temperatūra mažėja, todėl gali susidaryti įspūdis, kad apsauga nuo saulės tampa nebereikalinga. Vis dėlto UV spinduliuotės intensyvumas nepriklauso vien nuo šilumos, todėl saulėtomis rudens dienomis oda vis dar gali gauti reikšmingą ultravioletinių spindulių kiekį.
Tai ypač aktualu ilgiau būnant lauke – vaikštant, sportuojant, dirbant sode ar leidžiant laiką gamtoje. Veidas, ausys ir rankos dažnai lieka neuždengti, todėl šioms vietoms verta skirti daugiau dėmesio.
Praktiškiausia orientuotis ne vien į sezoną, bet ir į konkrečios dienos UV indeksą. Jei jis padidėjęs, apsauga nuo saulės išlieka aktuali net ir tada, kai lauke vėsu ar debesuota.
Ar apsauga nuo saulės reikalinga ir žiemą?
Žiemą UV spinduliuotės intensyvumas paprastai būna mažesnis nei vasarą, tačiau tai nereiškia, kad jos poveikis visiškai išnyksta. Saulėtomis dienomis, ypač ilgiau būnant lauke, verta atkreipti dėmesį į UV indeksą ir pagal jį spręsti, kokios apsaugos reikia.
Ypatingos sąlygos susidaro esant sniego dangai. Šviežias sniegas gali stipriai atspindėti UV spinduliuotę, todėl didesnį poveikį gali patirti ne tik oda, bet ir akys. Tai ypač aktualu slidinėjant, vaikštant kalnuose ar ilgai leidžiant laiką apsnigtose vietovėse.
Žiemą taip pat svarbu nepamiršti veido, lūpų ir akių apsaugos. Esant reikšmingam UV indeksui galima derinti apsauginį kremą, akinius nuo saulės ir odą dengiančius drabužius. Taigi sprendžiant, ar tą dieną reikalinga apsauga, geriausia orientuotis ne vien į metų laiką, bet ir į faktines UV sąlygas.
Kaip pasirinkti apsaugą nuo saulės veidui?
Renkantis apsaugos nuo saulės priemonę veidui svarbu atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į tai, ar priemonė suteikia plataus spektro apsaugą nuo UVA bei UVB spindulių. SPF pirmiausia parodo apsaugos nuo UVB lygį, todėl platesnei apsaugai reikėtų rinktis produktą, pažymėtą kaip saugantį ir nuo UVA spinduliuotės.
Ne mažiau svarbi ir pati priemonės tekstūra. Riebesnei ar mišriai odai gali būti patogesni lengvesni fluidai ar gelinės tekstūros, o sausesnei odai – kreminės priemonės. Skirtingoms odos reikmėms ir tekstūroms skirtų veido SPF produktų galima rasti Moonmart kategorijoje.
Praktiškai gera apsaugos priemonė yra ta, kurią patogu naudoti reguliariai ir pakankamu kiekiu. Vien aukštas SPF nekompensuoja per mažo priemonės kiekio ar nereguliaraus naudojimo, todėl renkantis verta atsižvelgti ir į tai, kaip produktas dera su kasdiene veido priežiūra ar makiažu.
Kiek apsaugos nuo saulės priemonės reikia ir kada ją atnaujinti?
Apsaugos nuo saulės priemonę svarbu naudoti pakankamu kiekiu ir tolygiai paskirstyti ant visų neuždengtų odos vietų. Jei kremo tepama per mažai, reali apsauga gali būti mažesnė nei nurodyta ant produkto pakuotės.
Ilgiau būnant lauke apsaugą rekomenduojama atnaujinti maždaug kas dvi valandas. Pakartotinai tepti reikėtų ir po maudynių, intensyvaus prakaitavimo ar odos nusausinimo rankšluosčiu, net jei naudojama vandeniui atspari priemonė.
Svarbu vadovautis ir konkretaus produkto naudojimo instrukcija. Apsauginis kremas neturėtų būti suprantamas kaip galimybė neribotai ilgai būti saulėje – efektyviausia jį derinti su pavėsiu, tinkamais drabužiais ir kitomis apsaugos priemonėmis.
Ar debesuotą dieną galima pamiršti SPF?
Debesuotas dangus nereiškia, kad ultravioletinė spinduliuotė odos nebepasiekia. Debesys gali sumažinti UV intensyvumą, tačiau jo visiškai neužblokuoja, todėl vien pagal saulės ryškumą ar oro temperatūrą spręsti apie apsaugos poreikį nėra tikslu.
Patikimesnis orientyras yra UV indeksas, kuris parodo konkrečiu metu prognozuojamą ultravioletinės spinduliuotės lygį. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja imtis apsaugos nuo saulės priemonių, kai UV indeksas siekia 3 ar daugiau.
Todėl ir apsiniaukusią dieną, planuojant ilgiau būti lauke, verta patikrinti UV indeksą. Jei jis pakankamai aukštas, aktualios išlieka įprastos apsaugos priemonės – pavėsis, tinkami drabužiai, akiniai nuo saulės ir apsauginė priemonė neuždengtai odai.
Apsauga nuo saulės nėra vien kremas
Apsauginė priemonė su SPF yra svarbi, tačiau ji neturėtų būti vienintelė apsauga nuo ultravioletinės spinduliuotės. Ilgiau būnant lauke verta rinktis pavėsį, dėvėti odą dengiančius drabužius, kepurę ar skrybėlę ir kokybiškus akinius nuo saulės.
Ypač svarbu vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje tuo metu, kai UV indeksas yra aukštas. Drabužiai ir pavėsis padeda sumažinti tiesiogiai odą pasiekiančios spinduliuotės kiekį, o kremu patogu apsaugoti tas vietas, kurių uždengti nepavyksta.
Todėl veiksmingiausia apsauga yra kelių priemonių derinys. SPF kremas papildo, o ne pakeičia kitus apsaugos būdus, ypač vasarą, kelionėse ar daug laiko leidžiant lauke.
