Išėjau į sodą su kibirėliu, tikėdamasi priskinti prinokusių slyvų vakarienei. Bet ant kelių vaisių pamačiau permatomus, lipnius lašus. Lašas. Kitas. Trečias — jau sustingęs į gintaro spalvos gumulėlį. Palietus pirštu, skystis tįso lyg medus.
— Vėl sakai, — atsiduso kaimynas, žvilgtelėjęs per tvorą. — Vadinasi, kažkas medį jau kremta.
Jis buvo teisus. Slyvų sakų tekėjimas beveik niekada nebūna atsitiktinis, ir kuo greičiau supranti priežastį, tuo daugiau derliaus išsaugai. Pirmieji ženklai dažnai pasirodo ant pavienių vaisių — dar gerokai anksčiau, nei pats kamienas parodo, kad jam sunku.
Kodėl slyvos ima „verkti”
Sakai teka dėl kelių skirtingų priežasčių, ir ne visos jos vienodai pavojingos. Kartais kaltas paprastas oro šuolis: po didelės kaitros užklupęs lietus priverčia vaisius greitai prisigerti drėgmės, jie ima brinkti ir plyšta. Pro tuos plyšelius ir prasismelkia skystis.
Kitais atvejais tai gumozė — medžio gynybinė reakcija. Sužeistas audinys pats užsandarina žaizdą tąsiais sakais. O žaizdą gali padaryti ir mechaninis pažeidimas, ir liga, ir kenkėjas. Simptomas panašus, bet priežastis skiriasi, todėl atidus žvilgsnis čia svarbesnis nei skubotas purškimas.
Kaip atpažinti slyvinio vaisėdžio žymes
Patikimiausias būdas — atidžiai apžiūrėti pačių vaisių paviršių. Slyvinio vaisėdžio lerva į vaisių įlenda pro mažytę skylutę, o tik paskui prasideda dervingėjimas ir minkštimo irimas.
— Matai tą taškelį? — parodžiau vyrui vieną slyvą. — Lyg smeigtuko dūris, o aplinkui lipnu.
Būtent taip ir atrodo įėjimo vieta: mažas įdubimas, nedidelis spalvos pakitimas, greta suminkštėjęs audinys. Kai tokių pačių žymių randi ant kelių vaisių iš eilės, tai jau ne atsitiktinumas, o aktyvus užkrėtimas. Dauguma sodininkų tokį raštą pastebi per vėlai — kai lervos jau spėjusios pereiti į kitas slyvas.
Ką daryti su pažeistomis slyvomis pirmiausia
Pastebėjus tekančius sakus, pažeistus vaisius reikia nuskinti nedelsiant. Kuo ilgiau jie kabo, tuo didesnė tikimybė, kad kenkėjas ar puvinys persimes į sveikas slyvas greta.
Kiekvieną vaisių imk atsargiai, kad nesužalotum šalia esančių. Ir svarbiausia — nepalik nuskintų slyvų po medžiu. Po laja likę vaisiai tampa kenkėjų ir puvimo lizdu, iš kurio viskas prasideda iš naujo. Nemesk jų ir į kompostą — geriau sunaikink.
— O gaila juk, — pasakė vyras, žiūrėdamas į kibirą.
Gaila. Bet vienas užkrėstas vaisius gali kainuoti pusę derliaus.
Kuo apsaugoti likusį medį
Kad infekcija toliau neplistų, medį galima nupurkšti Bordo mišiniu — tai vario ir kalkių preparatas, slopinantis grybelinį ir bakterinį aktyvumą. Jo rasi bet kuriame sodo prekių skyriuje, klausti reikia būtent „Bordo mišinio”.
Tik su koncentracija atsargiai. Stiprų, 3–4 % tirpalą naudok tada, kai medis be lapų — vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Vasarą, kai ant šakų kabo vaisiai, imk gerokai silpnesnį, apie 1 %, ir būtinai išlaikyk laukimo laikotarpį iki derliaus nuėmimo. Purkšk sausu oru, kai laja nešlapia, ir nepurkšk žydinčio medžio — kitaip nukentės bitės.
Kitą sezoną viskas prasideda nuo švaros: vėlyvą žiemą išpjauk nudžiūvusias, pažeistas šakas paliekant lygius pjūvius, surink ir sunaikink nukritusius bei sudžiūvusius vaisius, stebėk dirvos drėgmę, kad po lietaus slyvos nebrinktų per staigiai. Nueik prie medžio, apžiūrėk vaisius iš arti, paieškok tų mažų skylučių — dažnai vienas ankstyvas patikrinimas išsaugo visą derlių.
