Prieš: lesykla po obelimi, po ja — pilnas ratas išbarstytų sėklų. Malkos sukrautos prie pat tvoros. Lapų krūva už šiltnamio nuo pat rudens.
Po: lesykla ant kaimyno pusės, malkos ant stovo per delną nuo žemės, lapų nebėra.
Tas pats sklypas. Žiurkių nebėra. Nei spąstų, nei nuodų, nei vieno euro.
Klaida, kurią dariau dvejus metus
Kovojau su žiurke.
Statydavau spąstus, pergalingai išnešdavau, o po savaitės atsirasdavo kita. Man atrodė, kad jos ateina iš niekur. Iš tikrųjų jos ateidavo dėl to, ką aš pats kasdien joms palikdavau.
Žiurkė nėra užsispyrusi. Ji yra apsiskaičiuojanti. Ji pasilieka ten, kur maistas, priedanga ir saugus kelias sutampa vienoje vietoje — ir dingsta, kai bent vieno iš trijų nelieka.
Spąstai naikina padarinį. Šitie trys žingsniai naikina priežastį, ir todėl jų rezultatas nesibaigia po savaitės.
Pirmas: uždarykite virtuvę
Didžiausias kaltininkas Lietuvos soduose yra paukščių lesykla.
Ne pati lesykla — tai, kas byra po ja. Paukštis išmeta apie trečdalį, ir tas trečdalis kasnakt laukia žiurkės. Jei šerti norite, dėkite lesalą ant padėklo su kraštais ir kasdien nušluokite, kas nukrito.
Toliau — nukritę obuoliai, šuns dubenėlis lauke, grilio nuograndos. Ir kompostas: virtas maistas, mėsa, pieno produktai ir kaulai kompostui netinka niekada. Ne dėl kvapo. Dėl to, kad tai geriausia vakarienė visame rajone.
Antras: atimkite priedangą
Žiurkei reikia ne namo, o šešėlio.
Lapų krūvos, senos lentos ant žemės, apversti vazonai, nenaudojami kibirai, tanki nešienauta žolė palei tvorą. Viską, kas guli, pakelkite ant stovų bent per plaštaką nuo žemės. Palei sienas ir tvoras palikite nupjautos žolės juostą.
Atviroje, matomoje vietoje žiurkė jaučiasi nuoga. O nuoga žiurkė ieškosi kito kiemo.
Kompostinę tam pačiam tikslui verta pastatyti ant kieto pagrindo, o ne tiesiai ant žemės. Iš apačios ji ten ir įsikasa.
Trečias: sugriaukite maršrutą
Šito beveik niekas nedaro, o veikia geriausiai.
Žiurkė nebėga per atvirą pievą. Ji juda palei sienas, tvoras ir kraštus, tais pačiais takais, kuriuos moka atmintinai. Patraukite vazonus nuo tvoros per pusę metro. Perstatykite suoliuką. Perkelkite malkas į kitą vietą.
Kai pažįstamas koridorius dingsta, sklypas jai tampa nesaugus ir neperskaitomas. Būtent tada ji išsikrausto.
Judinti reikia ne kartą, o retkarčiais. Bet koks pastovumas jai yra dovana.
Kodėl nuodų čia nėra
Nes nuodyta žiurkė nemiršta vietoje. Ji dar parą ar dvi vaikšto lėta ir pastebima — tokia, kokios ir laukia pelėda, katė ar ežys.
Suėdę ją, jie gauna tą pačią dozę. Šuo taip pat gali rasti gaišeną anksčiau už jus. Todėl trys nemokami žingsniai nėra prastesnė nuodų alternatyva — jie tiesiog vieninteliai, po kurių sklype nelieka nieko, kas galėtų nuodyti toliau.
Praėjo treji metai. Lesykla vis dar stovi, tik dabar po ja padėklas, o malkos guli ant metalinio rėmo. Nieko didingo aš nepadariau — tiesiog nustojau kviesti. Žiurkės niekada nebuvo mano priešas. Jos buvo svečiai, o aš pats laikiau atvirus vartus ir stalą.
