Močiutė sakydavo, kad bulvė „viską nusprendžia tada, kai pražysta”.
Vaikystėje nesupratau. Man žydėjimas buvo tiesiog laukas su baltais ir violetiniais žiedeliais, pro kuriuos bėgiodavau basas.
Tik vėliau supratau, kad ji buvo teisi labiau, nei įtariau.
Kodėl žiedas yra signalas
Sužydėjusi bulvė nustoja investuoti į viršūnę. Visa energija keliauja žemyn — į gumbus.
Tai etapas, per kurį formuojasi būsimas derlius. Gumbai aktyviai didėja, tvirtėja jų odelė, ir būtent dabar sprendžiasi, ar žiemą jie išsilaikys sandėlyje, ar pradės pūti gruodį.
Ypač tai svarbu vėlyvosioms veislėms.
Apleisi šį momentą — vėliau nebeatsiimsi. Suteiksi pagalbą laiku — sustiprinsi visą sezoną.
Ką pataria agronomai
Agronomas Tomas šioje stadijoje pataria vieną tikslingą maitinimą — kalcio nitratą. Lietuvos parduotuvėse jį rasite ir kaip kalcinę salietrą; tai tas pats produktas.
„Jis duoda du dalykus iš karto — kalcį tvirtoms ląstelių sienelėms ir azotą tolygiam augimui”, — aiškina jis.
Tvirtesni audiniai geriau atsilaiko prieš skilinėjimą, puvinį ir sumušimus. Vadinasi, bulvė ilgiau guli.
Norma paprasta: vienas šaukštas kalcio nitrato vienam kibirui švaraus vandens.
Kaip maišyti ir purkšti
Miltelius ištirpinkite švariame vandenyje ir gerai išmaišykite, kad dugne neliktų kristalų. Nevienoda koncentracija nudegina lapus.
Indas turi būti švarus ir nemetalinis. Su kitomis trąšomis nemaišykite, jei nesate tikri dėl suderinamumo — kalcio nitratas ypač nemėgsta sulfatų ir fosfatų, susidaro nuosėdos.
Purkškite ryte, vakare arba apsiniaukusią dieną, kai lapai džiūsta lėčiau. Ramus, bevėjis oras — geriausias.
„Dažniausiai vieno gerai parinkto purškimo pakanka visam sezonui”, — priduria Tomas. Svarbiau tikslus laikas nei kartojimas.
Vienas įspėjimas. Likutį laikykite sandariai uždarytą ir atokiau nuo vaikų bei augintinių, o tuščio indo neplaukite ten, kur geria šuo ar katė. Pati trąša augalams draugiška, bet koncentruoti milteliai — ne maistas.
Kada geriau nepurkšti
Metodas ne visagalis.
Jei augalai sausros iškankinti arba stipriai serga — pirma sutvarkykite drėgmę ir ligas, tik paskui tręškite. Ant nualinto, be vandens augalo purškalas naudos neduos.
Netręškite ir per patį karštį, saulės atokaitoje. Lapai nudegs.
Vėlyvųjų veislių purškimą verta baigti likus bent mėnesiui iki kasimo. Azotas, duotas per vėlai, stabdo odelės brendimą — o būtent nuo odelės priklauso, kaip bulvė gulės rūsyje.
Močiutė viso to nevadino „kalcio nitratu”. Ji tiesiog žinojo: kai laukas pabąla nuo žiedų, ateina metas nesnausti.
Chemija pasivijo jos nuojautą tik po daugelio metų. Bet esmė liko ta pati.
