Močiutės virtuvėje grikiai stovėjo aukštame statinaitėje. Niekada nemačiau jos išmetusios nors saujos. Net jei jau nebebūdavo tinkami valgyti — dėdavo į keptuvę paukščiams ar nešdavosi į daržą.
Tada nesupratau, kam. Dabar ant mano lentynos taip pat stovi senų grikių dėžutė. Ir lysvės pradeda atrodyti kitaip.
Kodėl grikiai pavirsta dirvos maistu
Grikiai yra grūdas, kuris ilgainiui suyra į organinę medžiagą. Tame procese išsiskiria mikroelementai — fosforas, kalis, magnis — kurie dirvos organizmams tampa lengvai pasiekiamu maistu. Mikrobai padaugėja. Sliekai pamažu artėja į tą vietą. Dirvožemis tampa biologiškai aktyvesnis.
— Bet kokie senesni grūdai gali tarnauti dirvai, — pasakoja vyresnės kartos sodininkai. — Grikiai išsiskiria tuo, kad greitai suyra ir nepritraukia kenkėjų taip, kaip kviečių ar avižų liekanos.
Skirtumas pastebimas per savaitę ar dvi. Ten, kur prieš tai dirva buvo pilkšva ir suspausta, atsiranda tamsesnis sluoksnis, kuris geriau išlaiko drėgmę.
Kaip teisingai paruošti senus grūdus
Sausi grikiai ant dirvos beveik neveikia. Vientisi grūdai per ilgai laikosi nepakitusia forma, o naudos beveik nepasiima. Todėl pirmas žingsnis — mirkymas.
Grūdus reikia nuplauti šaltu vandeniu, o tada užpilti švariu vandeniu ir palikti, kol išbrinks. Paprastai užtenka kelių valandų. Kai grūdai suminkštėja, vandens perteklius nupilamas, kad masė liktų drėgna, bet ne permirkusi.
Tokie grikiai jau pasiruošę pasklisti ant lysvės. Greitai apdorojami dirvožemio mikroorganizmų. Tolygiai išleidžiantys mikroelementus.
Kaip užtepti ant lysvės
Paruoštus grikius reikėtų paskleisti ant dirvos plonu, tolygiu sluoksniu. Be gumulų. Be kraštinių krūvelių. Tada lengvai įmaišyti į kelis viršutinius dirvos centimetrus grėbliu ar kauptuku.
Po to lysvė paliekama — jokio papildomo laistymo, jei dirva drėgna. Per kelias dienas grūdai pradeda nykti, mikrobai aktyvėja, o dirvos paviršius patamsėja. Jei kelias paras lyja, procesas paspartėja dar labiau.
— Žmonės dažnai stebisi, kaip greitai tai veikia, — sako daržininkystės mokytojos. — Bet svarbu nesupilti per daug iš karto. Saikas svarbiau už kiekį.
Vidutinei lysvei užtenka maždaug stiklinės sausų grūdų, kurie po mirkymo padidėja beveik dvigubai. Procedūrą galima kartoti kas dvi savaites, atsižvelgiant į tai, kaip greitai reaguoja dirva.
Skystas variantas silpniems daigams
Iš grikių galima paruošti ir paprastą skystą trąšą. Sauja grūdų užpilama vandeniu ir paliekama parai. Skystis tampa drumstas, kvepia švelniai — ir jau pradeda dirbti.
Perkoštas antpilas naudojamas silpniems daigams. Po kelis valgomuosius šaukštus prie kiekvieno augalo. Augimas pajuda tylesniu, bet stabilesniu žingsniu — tamsesni lapai, tvirtesni stiebai, mažiau gelstančių sėjinukų.
Tą patį antpilą galima naudoti kas savaitę nedidelėmis dozėmis, ypač pavasarį, kai daigai dar nesutvirtėję. Pernelyg dažnai pilti nereikia — nuoseklus, saikingas tręšimas duoda patikimesnių rezultatų nei kelios stiprios dozės iš karto.
Tas pats sodas, kurio dirva prieš kelis mėnesius atrodė lyg pilka kepalio plutelė, dabar smulkėja po pirštais ir kvepia visai kitaip. Ne todėl, kad atsirado kažkas brangaus. O todėl, kad nebeišmetu to, kas anksčiau atrodė tinkama tik šiukšlių dėžei. Močiutė turbūt seniai būtų pasakiusi, kad to ir nereikia laukti.
