Ant stalo stovėjo vaisių dubuo. Bananai, trys obuoliai, kelios nektarinės. Virš jų sukosi dvi mažytės muselės. Dvi. Atrodė — nieko baisaus. Po savaitės jų buvo dvidešimt. Po dviejų — nebegalėjau ramiai gerti kavos, nes kiekvienas atidaras buteliuko ar stiklinės pritraukdavo būrį.
Dvi muselės — tai ne dvi muselės
Vaisinės muselės dauginasi taip greitai, kad kelios suaugėlės per savaitę gali tapti keliasdešimčia. Jos patenka į namus kartu su vaisiais iš parduotuvės — ant žievelės jau būna sudėtų kiaušinėlių, nematumų plika akimi.
Šiltoje virtuvėje pamiršti bananai, pernokusios uogos ar net drėgna kriauklės kempinė tampa veisimosi vieta per kelias dienas. Viena patelė gali sudėti iki penkių šimtų kiaušinėlių — ir kiekvienas iš jų virsta nauja musele per savaitę. Numoti ranka — beprasmiška. Jos per mažos ir per greitos. Vienintelis veikiantis sprendimas — atimti iš jų tai, dėl ko atėjo.
„Aš galvojau, kad užteks nuplauti vaisius ir viskas praeis,” — prisipažinau kaimynei. „Nepraėjo. Kol nepašalinau visko, kas minkšta ir pernokę — jos grįždavo kiekvieną rytą.”
Stiklainio spąstai, kurie veikia per naktį
Mažas stiklainis. Viduje — pernokusio banano gabaliukas ir šaukštelis medaus, užpiltas šiltu vandeniu. Ant viršaus — iš laikraščio sulankstytas kūgis, smailu galu žemyn, arba maistinė plėvelė su keliomis mažomis skylutėmis.
Muselės seka kvapą, lengvai įskrenda ir neberanda kelio atgal. Per pirmą naktį stiklainyje buvo septynios. Per antrą — dar dvylika. Per trečią — virtuvėje buvo ramu.
Masalas turi skleisti stiprų, saldų kvapą — pernokęs vaisius, uogienės šaukštelis ar vaisių sultys veikia geriausiai. Šiltas vanduo sustiprina aromatą ir greičiau privilioja museles. Per daug masalo nereikia — užtenka nedidelio gabaliuko ant stiklainio dugno. Masalą keisti kas dvi tris dienas, kad kvapas neišblėstų ir spąstai neatrodytų kaip sena, apleista tara.
Vieta lemia, ar spąstai veiks
Spąstus statyti ne bet kur — o ten, kur muselės telkiasi. Prie vaisių dubens. Šalia šiukšliadėžės. Prie kriauklės nutekamojo latako. Jei stiklainis stovi kitame kambario gale — muselės jo tiesiog neras.
Keli maži spąstai keliose vietose veikia geriau nei vienas didelis viduryje. Žemai. Stabiliai. Taip, kad galima lengvai patikrinti ir pakeisti masalą be vargo.
Atimti maistą — ir jos dingsta visam
Spąstai pagauna tas, kurios jau skraido. Bet tikrasis sprendimas — padaryti virtuvę nebepatrauklią naujoms. Vaisius — suvalgyti arba perkelti į šaldytuvą. Pernokusius — iš karto išmesti. Šiukšliadėžę — sandariai uždaryti ir dažnai išnešti. Kriauklę ir paviršius — valyti sausai, nes net mažas sulčių lašelis ar obuolio nuograža ant grindų yra kvietimas.
Nutekamieji vamzdžiai, komposto kibiras, perdirbimo konteineris — visa tai turi būti švaru, kol dar nepakvipo. Nes kai pakvimpa — muselės jau keliauja. Net maža sulčių klana ant grindų prie šiukšliadėžės ar obuolio nuograža, nukritusi už spintelės — tai joms kvietimas grįžti.
Po dviejų savaičių virtuvėje nebeliko nė vienos. Stiklainis su bananu vis dar stovi ant palangės — tik dabar jis tuščias. Ir tai yra geriausias ženklas, kad viskas padaryta teisingai.
