Stoviu prie kriauklės, pilnu bulvių vandenį tiesiai į vamzdį. Kaip visada. Kaip dvidešimt metų iš eilės.
„Ką tu darai?” — sustojo anyta tarpduryje. „Palaistyk juo pelargoniją.”
Pažiūrėjau į drumstą, karštą vandenį. Į pelargoniją ant palangės. Ir pagalvojau — kokia čia gali būti nauda iš bulvių nuovirų?
Pasirodo — nemaža.
Ką daržovių vanduo duoda augalams
Kai verdame daržoves, dalis mineralų ir mikroelementų iš jų pereina į vandenį. Bulvės palieka kalį ir krakmolą — tai skatina šaknų augimą ir pumpurų formavimąsi. Morkos prideda cukraus ir karotino. Burokėliai — magnio ir geležies. Net kiaušinių vanduo papildo kalciu.
Tai ne stebuklingas eliksyras ir ne trąšų pakaitalas. Tai lengva, nemokama skystoji trąša, kuri jau stovi ant jūsų viryklės.
„Aš taip darydavau penkiasdešimt metų,” — pasakė anyta ramiai. „Ir niekada neturėjau blogai žydinčių gėlių.”
Kaip naudoti teisingai
Pirmiausia — atvėsinti iki kambario temperatūros. Karštas vanduo šokiruoja šaknis ir gali jas pažeisti. Antra — nukošti, jei drumzlinas ar su maisto likučiais. Nuosėdos gali susikaupti dirvoje ir trukdyti drenažui.
Svarbiausias dalykas: vanduo turi būti be druskos ir prieskonių. Sūdytas sultinys augalams netinka — druska kaupiasi dirvoje ir lėtai žudo šaknis. Jei virtumėte su druska — tą vandenį piltumėte tiesiai į kriauklę kaip anksčiau.
Dozė — kartą per dvi savaites. Ne dažniau. Pertrąšyti galima ir organinėmis trąšomis — augalas tai parodo gelstančiais lapų kraštais arba baltais druskos apnašais ant dirvos paviršiaus. Dirva prieš laistymą turi būti jau drėgna, kad šaknys neįtrauktų visko iš karto ir mineralai pasiskirstytų tolygiai.
Kurios daržovės geriausios
Ne visos daržovės vienodai naudingos. Geriausiai tinka bulvių, morkų ir burokėlių nuoviras — jame daugiausiai mineralų ir mažiausiai medžiagų, galinčių pakenkti.
Kiaušinių vanduo taip pat veikia — tik be prieskonių ir be acto. Kopūstų vanduo tinka, bet kvepia specifiškai — augalui nesvarbu, bet jums gali būti svarbu, jei gėlės stovi kambaryje.
„Geriausias bulvių,” — patarė anyta. „Jame daugiausiai to, ko gėlei reikia.”
Vengti reikėtų vandens po makaronų, jei virta su druska, ir bet kokio sultinio, kuriame buvo mėsa ar sviestas. Riebalai ant dirvos sukuria plėvelę, kuri neleidžia šaknims kvėpuoti. Taip pat netinka vanduo, kuriame virtos pupelės ar lęšiai — jis per rūgštus daugumai vazoninių gėlių.
Kokiems augalams tai patinka
Pelargonijos, našlaitės, rožės, hortenzijos — visi šie augalai mėgsta šiek tiek derlingesnę dirvą ir gerai reaguoja į retkarčiais pilstomą daržovių nuovirą. Kambariniai augalai — spatifiliai ir anturiai — taip pat pasijunta geriau.
Tačiau sukulentams ir kaktusams to nereikia. Jie mėgsta skurdžią dirvą ir retą laistymą. Papildomi mineralai jiems daugiau kenkia nei padeda.
Ką pasakė pelargonija
Po mėnesio pelargonija ant palangės turėjo dvigubai daugiau žiedų nei bet kada anksčiau. Lapai tamsesni. Stiebai tvirtesni. Gėlė atrodė taip, lyg kas nors ją būtų pabudinęs.
Anyta nė nesistebėjo. „Viskas, ką virtuvė duoda, gali grįžti į žemę,” — pasakė ji, laistydama savo begoniją bulvių vandeniu. „Nereikia nieko pirkti. Reikia tik nustoti pilti į kriauklę.”
