Dauguma lietuvių, pamatę gyvatę kieme, reaguoja vienodai — šūksnis, kastuvas ir skambutis kaimynui. Bet prieš griebiant įrankį, verta sustoti ir pažiūrėti atidžiau. Nes devyni iš dešimties atvejų tai bus žaltys — visiškai nepavojinga gyvatė, kuri jūsų kieme atsirado ne šiaip sau.
Žaltys Lietuvoje yra saugoma rūšis. Jį žudyti draudžia įstatymas. Bet dar svarbiau — jis yra gyvas indikatorius, rodantis, kad kieme yra tai, kas traukia gyvates. Ir būtent tai reikia keisti.
Žaltys ar angis — kaip atskirti
Žaltį atpažinti paprasta — geltonos ar baltos dėmės ant galvos, lyg du maži pusmėnuliai už akių. Kūnas lygus, grakštus, judėjimas greitas ir sklandus. Jis visiškai nenuodingas ir žmogui nekelia jokios grėsmės. Net sugautas dažniausiai tiesiog apsimeta negyvas arba skleidžia nemalonų kvapą — tuo jo gynyba ir baigiasi.
Angis — vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje — atrodo kitaip. Trumpesnė, storesnė, su zigzaginiu raštu per nugarą. Akys su vertikalia rainele. Judėjimas lėtesnis, sunkesnis. Ji nekerta be priežasties, bet jei užlipsi ar prispausit — gins save.
„Tėvas visada sakydavo — jei geltonos ausys, tai draugas. Jei zigzagas — atsargiai,” — pasakojo viena kaimo gyventoja. Tai gal ir supaprastinta, bet iš esmės teisinga.
Kodėl jos ateina į kiemą
Gyvatės nesirenkia kiemo dėl grožio ar patogumų. Jas traukia trys dalykai: slėptuvė, maistas ir drėgmė.
Aukšta žolė, peraugę krūmai, malkų krūvos ant žemės, lapų sankaupas — visa tai sukuria tamsius, vėsius koridorius, kuriais gyvatės juda ir kuriuose slepiasi. Pelės, rupūžės, varlės — tai maistas, dėl kurio žaltys ar angis apsilanko reguliariai.
„Pas mus kai susitvarkėm malkinę ir iškirtom tankų serbentų krūmą — gyvačių sumažėjo per vieną sezoną,” — prisipažino kita kaimynė. — „Net nieko specialiai nedarėm. Tiesiog nebeliko, kur slėptis.”
Kas tikrai veikia
Trumpa žolė — paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas. Gyvatė atvirame plote jaučiasi pažeidžiama, todėl vengia zonų, kur negali pasislėpti. Reguliariai pjauta veja aplink namą, takeliai, atidengtos erdvės — visa tai mažina tikimybę.
Malkų krūvas — kelti nuo žemės arba krauti ant padėklų, kad po apačia neliktų drėgnos, tamsios erdvės. Lapų sankaupas — valyti nuolat, ne tik rudenį. Akmenų krūvas prie pamato — išardyti arba sutvirtinti taip, kad neliktų plyšių.
Naminių gyvūnų maistas lauke — stiprus graužikų magnetas, o graužikai — stiprus gyvačių magnetas. Šėrimas patalpose, sandariai uždaryti konteineriai, surinktos nukritusios paukščių sėklos — visa tai nutraukia maisto grandinę, kuri baigiasi gyvate jūsų kieme.
Jei vis dėlto pamatėte
Neliesti. Nereikia kastuvo, nereikia heroizmo. Pasitraukti, vaikus ir gyvūnus parsivesti vidun. Absoliuti dauguma gyvačių, turėdamos laisvą kelią, tiesiog nusliaužia. Jos neatėjo gyventi — jos tiesiog prakeliavo.
Jei gyvatė neina — skambinti gyvūnų kontrolės tarnybai ar laukinės gamtos specialistui. Jie perkels ją saugiai.
Jei angis įkando — nedelsiant skubi pagalba, net jei atrodo, kad nieko rimto. Lietuvoje angių įkandimai retai baigiasi rimtomis pasekmėmis, bet reakcija priklauso nuo žmogaus, ir spėlioti neverta.
Kiemas be gyvačių prasideda ne nuo kovos su jomis, o nuo klausimo — ką čia tokio rado?
