— Aš nespėju pamatyti tų, kurie ateina laiku, — tyliai pasakė pulmonologas Justas. — Pamatau tuos, kurie atėjo per vėlai.
Tas sakinys liko galvoje ilgiau, nei tikėjausi. Per metus per jo kabinetą praeina šimtai pacientų, kurie peršalimą laikė paprastu, kol jis tapo plaučių uždegimu. Skirtumas tarp dviejų būklių iš pradžių yra subtilus. Bet pasekmės — ne.
Klausimas, kurį dažnas atidedi per ilgai
Kada peršalimas „peržengia ribą”?
Justas išvardija tris signalus, kuriuos verta įsiminti.
Pirma — karščiavimas, kuris po trijų dienų nereaguoja į paracetamolį arba ibuprofeną. Įprastas peršalimas po dviejų parų pradeda lengvėti. Plaučių uždegimas — ne.
Antra — kvėpavimas. Jei kvėpuoji dažniau ir paviršutiniškiau ramybėje, jei užkopęs vienus laiptus jautiesi kaip po bėgimo, jei naktimis budiniesi su dusuliu — tai jau apatinių kvėpavimo takų signalas.
Trečia — krūtinės skausmas giliai įkvėpus. Šito su peršalimu nebūna.
Pacientė, kurios istorija pasikartoja
Justas papasakojo apie moterį, kuri atėjo praėjus aštuonioms dienoms nuo pirmojo karščiavimo.
— Ji galvojo, kad tai gripas, — atsiduso jis. — Gėrė arbatą, gulėjo namuose, dar ėjo į darbą paskutinę dieną. Į kabinetą atėjo, nes nebegalėjo užkopti į trečią aukštą.
Nuotrauka parodė pneumoniją abiejuose plaučiuose. Pacientę paguldė ligoninėje. Sveikimas užtruko šešias savaites — nors viskas galėjo baigtis dviem savaitėmis tablečių, jei būtų atėjusi penktą dieną.
— Tai jokia retenybė, — pridūrė Justas. — Tai kiekvieno mėnesio rutina.
Kuo skiriasi paprastas peršalimas
Peršalimas paprastai yra viršutinių kvėpavimo takų reikalas: užgulta nosis, gerklės skausmas, lengvas kosulys. Po dviejų-trijų dienų — palengvėja.
Pneumonija — apatinių. Ji vyksta plaučiuose, alveolėse, kur vyksta dujų apykaita. Štai kodėl atsiranda dusulys, padažnėjęs pulsas, sunkumas krūtinėje.
Kosulys taip pat skiriasi. Peršalimo — sausas arba lengvas. Pneumonijos — gilus, dažnai produktyvus, su geltonais arba žaliais skrepliais.
Yra ir „tylioji” pneumonijos forma. Vyresniems žmonėms karščiavimo gali nebūti — vietoj jo atsiranda neaiškus silpnumas, prastas apetitas, sumišimas. Šeimos nariai dažnai pirmieji tai pastebi. Senelis, kuris šeštą dieną „kažkaip nelabai prie stalo”, gali jau turėti uždegimą plaučių apačioje.
Ką daryti, jei kyla įtarimas
Justas pateikia paprastą saugos schemą.
Pirma — neuždelskite. Jei trys signalai (atsparus karščiavimas, paviršinis kvėpavimas, krūtinės skausmas) yra kartu — tos pačios dienos vizitas, ne rytoj.
Antra — neapsigydykite antibiotikais iš spintelės likučių. Pneumonija reikalauja tikslaus antibiotiko. Netinkamas tik atitolins gydymą ir sukels atsparumą.
Trečia — didžiausios rizikos grupės (vaikai, vyresni nei 65 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, su silpnu imunitetu) turi reaguoti dar greičiau. Jiems pneumonija progresuoja per parą.
Kada paskutinį kartą skaičiavote, kiek kartų per minutę kvėpuojate?
Justas baigė pokalbį paprastu klausimu.
— Kada paskutinį kartą atkreipėte dėmesį į savo kvėpavimo dažnį? Suaugusio žmogaus normalus — apie 12 iki 18 įkvėpimų per minutę. Jei viršija 22, ramybėje, ir tęsiasi parą — tai jau ne peršalimo problema.
Šis klausimas pakeitė tai, kaip žiūriu į trečią dieną sergantį žmogų. Karščio matavimas — gerai. Bet termometras nematuoja kvėpavimo. O būtent kvėpavimas yra pirmasis tikslesnis signalas. Pridėkite ranką ant krūtinės, suskaičiuokite per minutę. Tas paprastas judesys gali pakeisti tai, kaip greitai pradėsite veikti.
