Naršiau internete ir užkliuvau už neįtikėtinos istorijos: vyras, kuriam prognozavo šešis mėnesius gyvenimo, nugyveno keturiasdešimt metų. Ir pateko į Gineso rekordų knygą.
Pagalvojau – turbūt kažkoks stebuklas. Bet kai perskaičiau detales, supratau: tai ne stebuklas. Tai medicina, ryžtas ir disciplina.
Paskambinau pažįstamam kardiologui Arūnui. „Ar tai įmanoma?” – paklausiau.
„Įmanoma,” – atsakė jis. „Bet labai reta.”
Septyniolikos metų ir mirtina diagnozė
Kai Bertui Janssenui iš Nyderlandų buvo septyniolika, jam diagnozavo kardiomiopatiją – ligą, kuri silpnina širdies raumenį. Širdis nebegalėjo normaliai pumpuoti kraujo.
Gydytojai davė šešis mėnesius.
1984 metais Nyderlanduose nebuvo širdies transplantacijos programų. Bet jo kardiologas surado išeitį – ligoninę Anglijoje, kur dirbo chirurgas Magdi Yacoub.
„Tuo metu tai buvo pionierinis darbas,” – pasakojo Arūnas. „Transplantacija dar buvo rizikinga procedūra.”
Operacija, kuri pakeitė viską
Janssenas gavo donoro širdį – iš žmogaus, mirusio autoavarijoje. Operacija pavyko.
Bet tai buvo tik pradžia. Vidutinė gyvenimo trukmė po širdies transplantacijos – apie šešiolika metų. Janssenas nugyveno trisdešimt devynerius.
„Tai daugiau nei dvigubai,” – pabrėžė Arūnas. „Ir tai ne atsitiktinumas.”
Jis paaiškino, kad sėkmė priklauso ne tik nuo operacijos. Priklauso nuo to, kaip pacientas gyvena po jos.
Gyvenimas su svetima širdimi
Arūnas papasakojo, ką reiškia gyventi su transplantatu: kasdien imunodepresiniai vaistai, kad organizmas neatmestų svetimos širdies. Reguliarūs vizitai pas kardiologą. Griežta gyvenimo būdo disciplina.
„Tai ne laisvė,” – pasakė jis. „Tai nuolatinis darbas.”
Janssenas suprato tai ir laikėsi visų taisyklių. Keturiasdešimt metų.
„Kai kurie pacientai nustoja vartoti vaistus, nesilaiko režimo,” – pridūrė Arūnas. „Ir praranda viską.”
Ką tai reiškia medicinai
„Jo rekordas – ne tik asmeninis pasiekimas,” – tęsė Arūnas. „Tai įrodymas, kad transplantacija gali duoti dešimtmečius kokybiško gyvenimo.”
Jis pasakė, kad Jansseno atvejis drąsina kitus pacientus. Rodo, kad prognozė – ne nuosprendis.
„Šeši mėnesiai – tai buvo gydytojų spėjimas,” – pasakė jis. „Medicina vystosi. Ir paciento požiūris svarbus.”
Žmona paklausė, apie ką galvoju
Vakare žmona pastebėjo, kad esu susimąstęs. „Apie ką galvoji?” – paklausė.
„Apie vieną olandą,” – atsakiau. „Kuriam davė šešis mėnesius, o jis nugyveno keturiasdešimt metų.”
Ji nustebo: „Kaip?”
„Širdies transplantacija ir disciplina,” – paaiškinau. „Keturiasdešimt metų kasdien vartojo vaistus, laikėsi režimo.”
Ji pagalvojo ir pasakė: „Tai įrodo, kad diagnozė – ne pabaiga.”
Tikrai ne.
Ta istorija, kuri įkvepia
Dabar, kai kas nors skundžiasi dėl sveikatos problemų, prisimenu Jansseną. Septyniolikmetį, kuriam davė šešis mėnesius.
Ir kuris nugyveno keturiasdešimt metų. Su svetima širdimi. Su kasdiene disciplina.
Kartais medicina daro stebuklus. Bet stebuklui reikia ir žmogaus pastangų.
