Niekada negalvojau, kad skalbimo kapsulės gali būti pavojingos. Pigios, patogios, veikia gerai – ką čia daugiau reikia? Dvidešimt kapsulių už tris eurus – sandėris, galvojau. Taip pirkau penkerius metus.
Kol draugė Rasa, kuri dirba cheminių medžiagų kontrolės srityje, pamatė mano pirkinius ir sustingo.
„Tu žinai, iš kur tos kapsulės?” – paklausė ji tyliai. „Aš tau papasakosiu, kas nutiko kai kuriems žmonėms.”
Jos istorija mane šokiravo. Ir išmečiau visas kapsules tą patį vakarą.
Po trijų dienų supratau – problema ne odoje
Rasa papasakojo apie atvejus, kai žmonės nusiplovė apatinius drabužius pigiomis kapsulėmis iš nežinomų gamintojų. Po kelių dienų dėvėjimo ant kūno pradėjo atsirasti opos. Ne bėrimas, ne alergija – tikros opos.
„Tokios kapsulės gali turėti cheminių medžiagų, kurios neturėtų būti jokiuose namų ūkio produktuose”, – paaiškino ji. „Niekas jų netikrina, niekas nesertifikuoja. Ateina konteineriais ir keliauja tiesiai į parduotuves.”
Pagalvojau apie savo apatinius, kuriuos skalbiau tomis pačiomis kapsulėmis. Apie patalynę, ant kurios miegu kiekvieną naktį. Apie rankšluosčius, kuriais šluostau veidą.
„Ir tai ne vienintelis atvejis”, – pridūrė Rasa.
Dešra su insekticidais – ne siaubo filmas
Rasa paminėjo dar baisesnį atvejį. Kinijos Junano provincijoje buvo nuteistas mėsos gamintojas, kuris naudojo dichlorvosą – toksiškus insekticidus – gamybos patalpoms dezinfekuoti.
Rezultatas: pavojingos cheminės medžiagos pateko į tris šimtus aštuoniasdešimt du kilogramus dešros. Žmonės valgė tą dešrą nežinodami, kad valgo nuodus.
„Gamintojas pripažino kaltę ir gavo kalėjimo bausmę”, – sakė Rasa. „Bet kiek tokių atvejų lieka neatskleista? Kiek produktų pasiekia kitas šalis ir niekada nebūna patikrinti?”
Parodžiau vyrui tas kapsules. Jis pažiūrėjo į kainą ir pasakė: „Už tokią kainą net plastiko negausi normalaus.” Jis buvo teisus.
Keturi dalykai, kuriuos dabar tikrinu prieš pirkdama
Rasa davė keletą patarimų, kurių dabar laikausi kaip taisyklių.
Pirma – būti atsargiems perkant prekes iš mažai žinomų prekių ženklų. Ypač jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa. Trys eurai už dvidešimt kapsulių – tai jau įspėjimo signalas.
Antra – atsargiai vertinti indus ir virtuvės reikmenis iš nežinomų šaltinių. „Juose gali būti medžiagų, kurios neturėtų liestis su maistu”, – įspėjo Rasa.
Trečia – lengvosios pramonės produktai, tokie kaip drabužiai, patalynė, rankšluosčiai, taip pat kelia klausimų. Prieš perkant verta paskaityti atsiliepimus ir patikrinti, ar gamintojas žinomas.
Ketvirta – rinktis žinomas prekybos vietas, kurios tikrina tiekėjus. Geriau sumokėti kelis eurus daugiau, nei rizikuoti sveikata.
Kaimynės reakcija mane įtikino galutinai
Pasidalinau su kaimyne Danute. Ji išblyško – turėjo tų pačių kapsulių pilną stalčių. Pirko, nes buvo pigios ir kvepėjo maloniai.
Kitą dieną parašė žinutę: „Išmečiau viską. Ir vyrui liepiau permesti visus marškinius, kuriuos skalbėme tomis kapsulėmis.”
Gal per drastiškai, bet aš ją supratau.
Po pokalbio su Rasa peržiūrėjau visus savo pirkinius. Tas pigias kapsules išmečiau. Dabar perku tik iš žinomų gamintojų, net jei kainuoja dvigubai brangiau. Šeši eurai vietoj trijų – ne ta suma, dėl kurios verta rizikuoti.
Rasa buvo teisi. Kai kuriuose dalykuose taupyti neverta. Sveikata – vienas iš jų. O skalbimo kapsulės, kurios liečiasi su tavo oda kiekvieną dieną – tikrai ne vieta eksperimentams su nežinomais gamintojais.
