Negalėjau užmigti. Kojos tarsi gyveno savo gyvenimą – trūkčiojo, dilgčiojo, norėjosi jas judinti be perstojo.
„Tai neramių kojų sindromas,” – pasakė teta Birutė, kai jai pasiguodžiau.
„Žinau. Ir ką man daryti?”
„Dėk muilą po lova. Kvapnų. Ir viskas praeis.”
Pažiūrėjau į ją kaip į beprotę. Muilą? Po lova? Nuo neurologinio sutrikimo?
Kai naktys tampa košmaru
Kas niekada nepatyrė neramių kojų sindromo – tas nesupras. Tai ne šiaip „kojos pavargusios”. Tai toks jausmas, lyg skruzdėlės bėgiotų po oda. Lyg kažkas trauktų nervus. Lyg būtinai reikėtų keltis ir vaikščioti.
O visa tai – kai labiausiai nori miegoti.
Vyras jau pykdavo: „Nu kelkis ir nueik į virtuvę, jei negali ramiai gulėti.”
„Tai ne nuo manęs priklauso!” – atrėždavau.
Jis nesuprato. Niekas nesupranta, kol pats nepatiria.
Tetos receptas
Birutė buvo užsispyrusi.
„Mano mama taip darė. Ir aš darau. Paimi muilą – geriausia kvapnų, su levandomis ar pan – ir dedi po paklode, kojų gale. Per naktį.”
„Ir kas, muilas gydo nervus?” – skeptiškai paklausiau.
„Nežinau, kaip veikia. Bet veikia.”
Numojau ranka. Bet po dar kelių bemiegių naktų… kas blogiausia gali nutikti? Kad patalynė kvepės muilu? Nu ir gerai.
Paėmiau naują muilo gabalėlį – tokį su avižomis ir medumi. Įdėjau po paklode, maždaug ties čiurnomis.
Pirma naktis – placebo ar ne?
Užmigau greičiau nei paprastai. Bet ar tai nuo muilo? Gal tiesiog buvau labai pavargusi.
Kojos… lyg ir ramesnės. Bet gal įsivaizdavau.
Ryte pasakiau vyrui: „Atrodo, geriau miegojau.”
„Nuo muilo?” – jis vos nespringo kava.
„Gal.”
„Tu rimtai tiki, kad muilo gabalas gydo neurologiją?”
Geras klausimas. Ir aš nežinojau atsakymo.
Ką pasakė gydytojas
Turėjau vizitą pas šeimos gydytoją – dėl kitų reikalų. Bet paklausiau ir apie muilą.
Daktaras Rimkus išklausė ir švelniai nusišypsojo.
„Žinokit, neramių kojų sindromas turi konkrečias priežastis. Dopamino sistemos sutrikimas, geležies trūkumas, kartais vaistų šalutinis poveikis,” – paaiškino jis.
„Tai muilas neveikia?”
„Moksliškai – nėra jokių įrodymų. Nėra tyrimų, kurie parodytų, kad muilas po lova daro ką nors kojoms.”
Nusivyliau. Bet jis tęsė:
„Tačiau placebo efektas yra galingas. Jei tikite, kad kažkas padeda – smegenys gali sukurti tikrą palengvėjimą. Tai nėra blogai. Bet jei simptomai rimti – reikia tirti priežastis, ne slėpti muilą po čiužiniu.”
Tikrosios priežastys, kurių muilas neišspręs
Po vizito pradėjau skaityti. Ir supratau, kodėl gydytojas buvo santūrus.
Neramių kojų sindromas kyla dėl:
- Dopamino sistemos sutrikimo smegenyse
- Geležies trūkumo organizme
- Lėtinių ligų (inkstų problemos, diabetas)
- Kai kurių vaistų šalutinio poveikio
Muilas negali atstatyti dopamino. Negali papildyti geležies. Negali pakeisti vaistų.
Tai rimtas neurologinis sutrikimas, ne šiaip „nerimas kojose”.
Bet kodėl kai kuriems „veikia”?
Grįžau pas tetą Birutę ir paklausiau tiesiai: „Tai tau tikrai padeda?”
„Man – taip. Miegoju ramiau.”
„Gal tiesiog įsivaizduoji?”
Ji patraukė pečiais: „Gal ir įsivaizduoju. Bet jei įsivaizduoju ir miegu – tai man gerai.”
Ir čia ji turi tašką. Placebo irgi yra efektas. Jei žmogui geriau – ar svarbu, kodėl?
Bet problema ta, kad placebo neišgydys tikros ligos. Jei neramios kojos kyla dėl geležies trūkumo – reikia geležies, ne muilo.
Ką daryti iš tikrųjų
Po viso šito supratau kelis dalykus:
Jei kojos neramios retkarčiais – gal tai tiesiog nuovargis, stresas, per daug kavos. Pailsėk, pasivaikščiok, sumažink kofeiną.
Jei problema nuolatinė – eik pas gydytoją. Pasidaryk tyrimus. Patikrink geležį, feritino lygį. Gal reikia papildų, gal vaistų korekcijos.
Kas tikrai padeda:
- Reguliarus miego režimas
- Vidutinio intensyvumo mankšta (ne prieš pat miegą)
- Kofeino ir alkoholio mažinimas
- Geležies papildai, jei yra trūkumas
- Gydytojo paskirti vaistai, kai reikia
Kas padėjo iš tikrųjų
Po trijų mėnesių galiu pasakyti – simptomai sumažėjo. Bet ne nuo muilo.
Geležies papildai – gydytojas paskyrė, kai paaiškėjo trūkumas. Po kelių savaičių jaučiau skirtumą.
Miego režimas – pradėjau eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku. Net savaitgaliais. Organizmas apsiprato.
Mažiau kavos – sunkiausia dalis. Bet vakare kofeinas tikrai blogina simptomus.
Pasivaikščiojimai – ne bėgimas, ne sportas. Tiesiog pusvalandis ėjimo vakare. Kojos ramesnės.
Teta Birutė sako – jos vis tiek muilas padeda. Gal ir padeda. Placebo irgi galia.
Mano išvados
Ar aš vis dar laikau muilą po lova? Taip. Bet ne todėl, kad tikiu stebuklu.
Tiesiog patinka, kaip kvepia patalynė. Ir gal tas ritualas – žinojimas, kad „kažką darau” – padeda nusiraminti prieš miegą.
Bet kartu pasidariau geležies tyrimus. Paaiškėjo – šiek tiek trūksta. Dabar geriu papildus.
„Na, tai veikia muilas ar ne?” – paklausė vyras.
„Veikia geležis. Muilas tiesiog kvepia.”
Jis nusijuokė. Aš irgi.
Liaudies priemonės kartais turi grūdą tiesos, kartais – tik paguodą. Svarbu žinoti skirtumą. Ir nesigydyti muilu, kai reikia gydytojo.
