„Ką tu darai?” – paklausė kaimynas, stebėdamas, kaip kasu duobutes prie pomidorų ir dedu į jas… duoną.
„Trąšiu”, – atsakiau.
Jis pažiūrėjo į mane taip, lyg būčiau pasakęs, kad kalbuosi su ateiviais. Tą pačią dieną turbūt papasakojo žmonai, kad kaimynė „kažką keisto daro sode”.
Po mėnesio mano pomidorai buvo dvigubai didesni nei jo. Ir jis pats atėjo klausti recepto.
Idėja, kuri atrodė beprotiška
Radau šią informaciją sodininkytsės forume. Žmonės rašė apie „palaidojimą” – kai virtuvės atliekos užkasamos tiesiai po augalais, be kompostavimo.
Skambėjo keistai. Mes visą gyvenimą mokėmės, kad atliekos turi pirma supūti komposte, tada tik eiti į dirvą. O čia – tiesiog užkask ir palik?
Bet argumentai buvo logiški: kompostuodami prarandame dalį maistinių medžiagų (jos išgaruoja, išsiplauną). Užkasdami – viskas lieka dirvoje, tiesiai prie šaknų.
Nusprendžiau išbandyti. Blogiausia, kas galėjo nutikti – nieko neįvyks.
Ką užkasiau ir kur
Bananų žieveles – jos pilnos kalio, kurio augalai reikia žydėjimui ir vaisiams.
Užkasiau po pomidorais, paprikomis, agurkais – visur, kur norėjau gausesnio derliaus.
Techniką: 3-4 žieveles vienam kvadratiniam metrui. Kasu maždaug 5 cm gylyje, ne prie pat stiebo (10-15 cm atstumu).
Duoną – ji suteikia angliavandenių dirvos bakterijoms. Bakterijos aktyvėja, dirva „atgyja”.
Užkasiau mažais gabalėliais (ne visą kepalą!) po įvairiais augalais. Maždaug 50 gramų vienam augalui.
Kiaušinių lukštus – kalcis. Sutryniau į miltelius, užbėriau aplink pomidorus (jiems ypač reikia kalcio, kad nesugestų galiukai).
Pirmos dvi savaitės: nieko ypatingo
Atvirai? Pirmas dvi savaites nemačiau jokio skirtumo. Pradėjau abejoti.
Augalai augo kaip visada. Gal šiek tiek geriau – bet gal tai placebo, gal tiesiog geras oras.
Kaimynas praeidamas šypsojosi. Turbūt laukė, kada prisipažinsiu, kad „vudu” neveikia.
Trečia savaitė: prasidėjo
Trečią savaitę – aiškus pokytis.
Pomidorai pradėjo žydėti intensyviau. Ne šiek tiek – daug intensyviau. Žiedų buvo gal pusantro karto daugiau nei įprastai.
Paprikos, kurios paprastai auga lėtai, staiga „pasileidau”. Lapai didesni, tamesesni, sveikesni.
Net žolė aplink augalus atrodė žalesnė. Dirva – puresnė, lengvesnė.
Po mėnesio: rezultatai
Derlius buvo akivaizdžiai didesnis. Ne 10-20% – maždaug 40-50% daugiau pomidorų nei ankstesniais metais.
Ir ne tik kiekis – kokybė. Pomidorai didesni, mėsingesni, skanesni. Paprikos storesnėmis sienelėmis.
Kaimynas, kuris juokėsi iš „palaidojimo”, atėjo ir pasakė: „Gerai, papasakok.”
Kodėl tai veikia (mokslas)
Pasidomėjau, kodėl ši „beprotybė” iš tiesų veikia.
Bananų žievelės: Kalio yra 42% sausos masės. Kalis – būtinas žydėjimui, vaisių formavimuisi, cukrų transportavimui augale. Be kalio – maži, besknoniai vaisiai.
Duona: Angliavandeniai maitina dirvos mikroorganizmus. Kai jie aktyvūs – greičiau skaido organines medžiagas, padaro maistines medžiagas prieinamas augalams. Dirva tiesiogine prasme „atgyja”.
Kiaušinių lukštai: 95% kalcio karbonato. Kalcis stiprina ląstelių sieneles, apsaugo nuo ligų, neleidžia pomidorams „supūti” nuo galo (ta juoda dėmė apačioje).
Visi trys komponentai papildo vienas kitą.
Mėnesinis grafikas
Dabar turiu sistemą, kurios laikausi visą sezoną:
Gegužė: pirmas „palaidojimas” – bananų žievelės ir kiaušinių lukštai.
Birželis: duonos gabalėliai + bananų žievelės.
Liepa: kartoju viską – augalai dabar aktyviai dera, jiems reikia visų maistinių medžiagų.
Rugpjūtis: paskutinis „palaidojimas” – paruošiu dirvą žiemai.
Kartą per mėnesį – užtenka. Dažniau – gali būti per daug, dirva „persivalgo”.
Praktiniai patarimai
Smulkinkite. Didelės dalys pūva per lėtai. Bananų žieveles supjaustau, duoną sulaužau, lukštus sutrinu.
Užkaskite giliau. 5 cm minimumai – kitaip pritrauksite vabzdžius ir paukščius.
Ne prie stiebo. 10-15 cm atstumu – kad nepažeistumėte šaknų kasant.
Palaistykite. Po užkasimo – gausiai palaistykite. Drėgmė pagreitina skaidymą.
Nekaskite žiemą. Šaltu metu mikroorganizmai neaktyvūs – atliekos tiesiog gulės.
Ką DAR galima „palaidoti”
Ne tik duoną ir bananus. Veikia ir:
- Kavos tirščiai – azotas, rūgština dirvą (gerai šilauogėms, hortenzijoms)
- Arbatos lapeliai – azotasm taninai
- Bulvių žievelės – krakmolas, kalis
- Morkų ir burokėlių viršūnės – mineralai
NEVERTA: mėsos, pieno produktų, riebalų (pritrauks gyvūnus, dvoks).
Galutinė mintis
Kaimynas dabar irgi „laidoja”. Jo žmona – taip pat. Ir dar pora žmonių iš mūsų gatvės.
Tai, kas atrodė kaip beprotybė, pasirodė esanti sena, pamiršta praktika. Mūsų seneliai taip ir darė – tik vadino „tręšimu”, ne „palaidojimu”.
Kartais geriausios technologijos – tos, kurias pamiršome.
