Kiekvieną vasarą ta pati istorija. Skruzdėlės užplūsta lysves, aplink pomidorus šmirinėja amarai, o aš bėgioju su visokiais milteliais ir purškikliais. Nieko nepadeda ilgiau nei savaitę.
Močiutė tą vasarą atvažiavo į svečius. Pažiūrėjo į mano kovas ir tik palingavo galvą: „Kam tu švaistai pinigus? Mano laikais tokių brangių daiktų nebuvo – ir skruzdėlių irgi.”
Paprašiau parodyti. Ji paėmė du dalykus iš spintelės po kriaukle ir pasakė: „Rytoj pamatysi.”
Du ingredientai, kuriuos turi kiekvienas
Močiutės receptas toks paprastas, kad iš pradžių atrodė nerimtas. Reikia tik buitinio muilo ir baliklio – dviejų dalykų, kurie tikriausiai jau stovi jūsų vonios spintelėje.
300 g muilo sutarkuokite arba supjaustykite smulkiais gabalėliais. Ištirpinkite 10 litrų šilto vandens. Kai muilas visiškai ištirps, įpilkite vieną stiklinę (apie 200–250 ml) baliklio ir gerai išmaišykite.
Muilas padeda mišiniui įsiskverbti į lizdą, o baliklis atlieka pagrindinį darbą.
Kada ir kaip pilti – laikas keičia viską
Močiutė pabrėžė vieną svarbų dalyką: „Pili vakare, kai visos namie.”
Vakare skruzdėlės grįžta į lizdą ir maitinimosi aktyvumas sumažėja. Būtent tada mišinys pasieks daugiausiai gyventojų.
Pilkite lėtai, tiesiai į lizdo angą. Vidutiniam skruzdėlynui pakanka vienos stiklinės. Jei kupolas didelis ir turi kelias angas – paskirstykite dvi ar tris stiklines.
Svarbu vengti užlieti aplinkinę žemę ir augalus – pilkite tiksliai į angą.
Saugumo taisyklės, kurių negalima ignoruoti
Baliklis – ne žaislas. Močiutė tai žinojo ir man primygtinai pakartojo kelis dalykus.
Maišykite lauke arba gerai vėdinamoje patalpoje. Mūvėkite pirštines. Jei turite – ir akinius. Niekada nemaišykite baliklio su rūgštimis ar amoniaku – tai sukelia pavojingas dujas.
Pilkite tik prie lizdų, ne ant lysvių ar šalia jautrių augalų. Po darbo nuplaukite įrankius ir laikykite baliklio butelį vaikams bei gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Ko tikėtis kitą rytą
Kai kitą dieną nuėjau pažiūrėti – skruzdėlynas buvo tuščias. Jokio judėjimo, jokių darbininkių. Lyg niekada ten nieko nebūtų buvę.
Tiesa, močiutė įspėjo: „Kartais jos persikelia kitur. Jei po savaitės pamatysi naują kupolą – pakartok.”
Taip pat svarbu suprasti, kad šis metodas tinka konkretiems lizdams, ne visam sodui. Skruzdėlės gali ateiti iš kaimynų, iš miško – ir vėl įsikurti.
Jei baliklio nenorisi naudoti
Ne visi nori liesti baiklį – ir tai suprantama. Močiutė turėjo ir švelnesnių būdų.
Atskiestas indų ploviklis purkštas ant skruzdėlių takų laikinai sutrikdo jų judėjimą. Diatominė žemė, užberta ant lizdo angos, mechaniškai pažeidžia skruzdėlių kiautą.
Taip pat padeda paprasčiausi kultūriniai sprendimai: pašalinti maisto šaltinius, atsargiai mulčiuoti, pagerinti drenažą. Skruzdėlės mėgsta drėgną, netvarkingą aplinką – padarykite ją nepatrauklią.
O jei niekas nepadeda – parduotuvėse yra specialių masalų, pažymėtų sodui. Skruzdėlės neša juos į lizdą ir užkrečia visą koloniją.
Rezultatas, kuris laikosi
Tą vasarą po močiutės vizito skruzdėlių lysėse beveik nematėme. Kai kurias vietas teko apdoroti pakartotinai po lietaus, bet bendra situacija pasikeitė kardinaliai.
Dabar kiekvieną pavasarį, kai tik pamatau pirmuosius kupolėlius, žinau, ką daryti. Ir kiekvieną kartą prisimenu močiutės žodžius: „Nereikia brangių daiktų. Reikia žinoti, ką daryti.”
