Tvarkydamas garažą, užtikau seną dėžutę su sėklomis. Pomidorai, agurkai, ridikėliai – viskas su 2019 metų data. Penkerių metų senumo. Žmona pasakė: „Išmesk, jau seniai negyvos.” Bet kažkas sustabdė ranką. Nusprendžiau patikrinti.
Po savaitės turėjau dešimt pomidorų daigų. Ne viskas sudygo, bet pakankamai, kad šiemet turėčiau savo derlių.
Kaip sužinoti, ar senos sėklos dar gyvos
Prieš sodinant visą pakelį į žemę ir laukiant stebuklo, padariau paprastą testą. Paėmiau dešimt sėklų, padėjau ant drėgnos vatos lėkštelėje, uždengiau ir palikau šiltoje vietoje.
Po septynių dienų šešios iš dešimties parodė baltas šakneles. 60 procentų daigumo – ne idealiai, bet visiškai pakanka.
Ši taisyklė galioja visoms sėkloms: jei per savaitę ant drėgnos vatos nieko nevyksta – galima mesti į kompostą. Jei bent kelios sudygsta – verta bandyti toliau.
Drėgnas-šiltas metodas: paprasčiausias būdas
Tai tas pats testas, tik didesniu mastu. Reikia:
| Priemonė | Paskirtis |
|---|---|
| Lėkštelė arba seklus indas | Pagrindas |
| Medvilnės vata arba servetėlė | Drėgmės palaikymas |
| Dangtelis arba plėvelė | Šiltnamio efektas |
| Šilta vieta (20–25 °C) | Skatina dygimą |
Išdėlioju sėklas ant drėgnos vatos vienu sluoksniu, tarp jų palieku tarpelį. Uždengiu. Statau ant spintelės virtuvėje, kur šilta, bet ne tiesioginėje saulėje.
Kasdien patikrinu. Jei vata pradeda džiūti – lengvai papurkšiu vandeniu. Kai pasirodo balta šaknelė – ta sėkla jau paruošta sodinti į žemę.
Kai paprastas mirkymas neveikia
Kai kurios sėklos užsispyrusios. Žirniai, pupelės, kai kurios gėlės – jų lukštas toks kietas, kad vanduo tiesiog neprasiskverbia. Tokioms reikia pagalbos.
Šaltas stratifikavimas – imituojame žiemą. Sėklas suvynioju į drėgną servetėlę, įdedu į maišelį ir paslepiu šaldytuvo daržovių stalčiuje. Laikau nuo savaitės iki mėnesio, priklausomai nuo augalo. Braškės, laukinės gėlės, kai kurie medžiai – visi mėgsta šį triuką.
Karšto vandens smūgis – kieto lukšto sėkloms. Užpilu karštu (ne verdančiu) vandeniu ir palieku atvėsti. Vanduo prasiskverbia per suminkštėjusį lukštą ir sėkla „pabunda”. Puikiai veikia žirniams, pupelėms, agurkams.
Alijošius – netikėtas pagalbininkas
Senelė visada turėjo alijošių ant palangės. Sakydavo, kad gydo viską. Pasirodo, ir sėkloms padeda.
Šviežios alijošiaus sulčių mišinys su vandeniu (santykiu maždaug 1:10) veikia kaip natūralus stimuliatorius. Sėklas pamirkau tokiame tirpale porą valandų prieš daigumą. Fermentai ir polisacharidai suminkština lukštą ir „pažadina” embrioną.
Kas neturi alijošiaus – parduotuvėse yra specialių preparatų sėkloms. Bet alijošius kainuoja nulį ir auga ant palangės.
Kada supratau, kad verta sustoti
Ne visos sėklos atgijo. Ridikėliai iš to paties 2019-ųjų pakelio – nė vienas. Pomidorai – dauguma. Agurkai – pusė.
Taisyklė paprasta: septynios dienos. Jei per tiek laiko sėkla neparodė jokių gyvybės ženklų – nepatino, neišleido šaknelės – ji negyva. Galima bandyti šaltą stratifikaciją arba karšto vandens smūgį, bet jei ir po to nieko – metas atsisveikinti.
Geriau išmesti negyvą sėklą, nei laukti mėnesį ir gauti tuščią lysvę.
Ženklai, kad kažkas negerai
Kartais procesas pakrypsta ne ta linkme:
- Pelėsis – per daug drėgmės, per mažai oro. Reikia vėdinti, pakeisti vatą.
- Minkštos, košės pavidalo sėklos – supuvo. Išmesti.
- Blogas kvapas – bakterijos. Išmesti ir pradėti iš naujo su švaria vata.
Jei viskas gerai – sėkla tiesiog ramiai guli, kol vieną dieną išlenda balta šaknelė. Tada laikas perkelti į žemę.
Kodėl verta bandyti
Tos pomidorų sėklos iš 2019-ųjų kainavo gal porą eurų. Dabar, 2024-aisiais, tas pats pakelis kainuotų tris kartus daugiau. O aš turiu dešimt daigų, kurie netrukus augs šiltnamyje.
Kai kitą kartą rasi seną sėklų pakelį su pasibaigusiu galiojimo laiku – neišmesk iš karto. Paimk dešimt sėklų, padėk ant drėgnos vatos ir palauk savaitę. Gali nustebti.
