Mėlynoji eglė – vienas gražiausių spygliuočių, kokį tik galima pamatyti Lietuvos soduose ir parkuose. Jos sidabriška melsva spalva traukia akį, o pats medis atrodo tikrai išskirtinai. Tačiau medelynuose mėlynosios eglės sodinukai kainuoja nemažus pinigus, o ir kokybė ne visada džiugina. Ką daryti, jei norite tokio medžio savo sklype, bet nenorėtumėte išleisti dešimčių eurų?
Pasirodo, yra paprastas ir veiksmingas būdas, kurį taiko patyrę sodininkai visoje Europoje. Jis nereikalauja nei brangių investicijų, nei ypatingų įgūdžių – pakanka šiek tiek kantrybės ir žinių apie tinkamą laiką bei techniką. Rezultatas gali nustebinti net skeptikus: iš vienos tinkamai parinktos šakelės per kelerius metus užaugs pilnavertis medis.
Paslaptis slypi paprastame pjūvyje
Kalbama apie vegetatyvinį dauginimą iš ūglių – metodą, kurį naudoja ir profesionalūs medelynininkai. Esmė paprasta: nuo sveikos mėlynosios eglės nupjaunama tinkama šakelė ir pasodinamas taip, kad ji išleistų šaknis. Skamba elementariai, tačiau sėkmė priklauso nuo kelių svarbių niuansų.
Pirmiausia – laikas. Geriausias metas imti ūglius yra vidurinis arba vėlyvasis balandis, kai prasideda pumpurų brinkimas ir aktyvus sulčių tekėjimas. Būtent šiuo laikotarpiu augalo ląstelės yra aktyviausios ir geriausiai formuoja naujas šaknis.
Kaip pasirinkti tinkamą šaką
Ne bet kokia šaka tinka dauginimui. Specialistai rekomenduoja rinktis ūglius nuo 5–10 metų amžiaus medžių – jie dar pakankamai jauni ir gyvybingi. Seni medžiai dažnai būna prastesnės būklės, o jų ūgliai sunkiau įsišaknija.
Itin svarbu, iš kurios vainiko dalies imsite šakelę. Viršūniniai ūgliai – ne pats geriausias pasirinkimas. Geriau rinktis horizontaliai augančias šakas iš vidurinio vainiko. Tokios šakelės paprastai būna sveikiausios ir turi didžiausią potencialą tapti savarankišku medžiu.
Ūglio ilgis turėtų siekti 10–15 cm. Idealiu atveju jį reikėtų nupjauti su vadinamuoju „kulniuku” – nedidele senesnės medienos dalimi prie pagrindo. Tai ženkliai pagerina įsišaknijimo galimybes ir sumažina puvimo riziką.
Paruošimas ir transportavimas
Nupjovę šakelę, turite veikti greitai. Ūglio pagrindą iškart suvyniokite į drėgną audinį arba įdėkite į drėgną substratą. Išdžiūvimas – didžiausias priešas šiame etape.
Prieš sodinimą nuo apatinės ūglio dalies pašalinkite 4–5 cm spyglių. Tai sumažins puvimo riziką, kai šakelė atsidurs drėgname substrate. Jei turite galimybę, nupjautą galą pamirkykite šaknų stimuliatoriuje – tai padidins sėkmės tikimybę.
Transportuojant ūglius ilgesnį atstumą, juos dėkite į vėdinamą indą, perklodami drėgnu sfagnumu arba durpėmis. Svarbu, kad šakelės nesuspaustų viena kitos.
Sodinimas ir substratas
Substrato pasirinkimas labai svarbus. Jums reikės lengvos, gerai vandenį praleidžiančios terpės. Tinka komercinis spygliuočių mišinys arba naminis derinys – durpės ir smėlio santykiu 1:1. Galima naudoti ir durpes su perlitu.
Indas būtinai turi turėti drenažo skyles apačioje. Substratas turi būti drėgnas, bet jokiu būdu ne permirkęs – perteklinė drėgmė sukelia šaknų puvimą.
Ūglį sodinkite vertikaliai, švelniai suspausdami substratą aplink. Viršų galima užberti plonu smėlio sluoksniu – tai papildomai apsaugos nuo grybelinių ligų.
Priežiūra po pasodinimo
Dabar prasideda kantrybės reikalaujantis etapas. Pasodintus ūglius reikia laikyti drėgnoje aplinkoje. Paprasčiausias būdas – uždengti permatomu plastikiniu dangčiu arba nupjautu plastikiniu buteliu. Tai sukurs šiltnamio efektą.
Tačiau kasdien būtina trumpam pravėdinti – bent kelioms minutėms nuimti dangtelį. Taip išvengsite pelėsių ir grybelinių ligų.
Šviesa turi būti ryški, bet netiesioginė. Tiesioginiai saulės spinduliai gali perkaitinti mažąjį šiltnamį ir pakenkti trapiam ūgliui. Temperatūra turėtų būti vėsoka – imituojanti pavasarines sąlygas.
Substratą palaikykite tolygiai drėgną. Reguliariai tikrinkite ūglio pagrindą – jei pastebėsite puvimo požymių, tokį ūglį geriau pašalinti, kad neužkrėstų kitų.
Kada tikėtis šaknų ir persodinimas
Įsišaknijimo procesas trunka 3–4 mėnesius. Po šio laikotarpio, jei viskas pavyko, ūglis turėtų būti suformavęs pakankamą šaknų sistemą.
Prieš persodinant į lauką, sodinukus būtina palaipsniui pratinti prie lauko sąlygų. Pradėkite nuo kelių valandų per dieną, kasdien ilgindami laiką. Šis procesas turėtų trukti bent savaitę ar dvi.
Persodinant į nuolatinę vietą, duobę paruoškite iš anksto. Jei turite galimybę, į dirvą įmaišykite mikorizinio inokulanto – tai grybai, kurie padeda spygliuočiams geriau įsisavinti maistines medžiagas. Pasodintą medelį gerai palaikykite, aplink paskleiskite mulčio sluoksnį ir reguliariai laisykite.
Per kelerius metus iš mažos šakelės užaugs jaunas, sveikas medelis, kuris su laiku taps tikru jūsų sodo puošmena – ir tai visiškai nemokamai.
