Kiekvieną mėnesį žiūrite į sąskaitas ir stebitės – kur dingsta pinigai? Atlyginimas lyg ir neblogas, didelių pirkinių nebuvo, o vis tiek mėnesio pabaigoje lieka mažiau, nei tikėjotės. Ši situacija pažįstama daugeliui lietuvių šeimų, ir dažniausiai priežastis slypi ne dideliuose pirkiniuose, o smulkmenose, kurių net nepastebime.
Tyrimai rodo, kad vidutinė šeima kasmet praranda šimtus eurų dėl dalykų, kurie atrodo visiškai nekalti. Tai ne prabangos prekės ar brangūs pomėgiai – tai kasdieniai daiktai ir įpročiai, tyliai graužiantys biudžetą. Gera žinia ta, kad daugumą šių „nutekėjimų” galima sustabdyti per kelias savaites, nekeičiant gyvenimo būdo.
Tylieji kaltininkai, kurių niekas neįtaria
Pirmiausia verta pažvelgti į tai, kas vyksta namuose net tada, kai nieko nedarote. Budėjimo režimu veikiantys prietaisai – televizoriai, žaidimų konsolės, imtuvai, įkrovikliai – nuolat vartoja elektros energiją. Šis vadinamasis „fantominis” suvartojimas atrodo nereikšmingas, tačiau per mėnesį susikaupia į papildomus eurus sąskaitoje.
Ypač daug energijos eikvoja pramogų centrai, kur viename lizde sujungti keli prietaisai, ir virtuvės įrankiai su skaitmeniniais laikrodžiais. Sprendimas paprastas – naudoti maitinimo blokus su jungikliu ir išjungti viską vienu mygtuko paspaudimu. Retai naudojamą įrangą verta tiesiog atjungti nuo tinklo.
Vanduo – brangesnis, nei atrodo
Kitas tylus pinigų rijėjas – karštas vanduo. Kiekviena papildoma minutė duše, tekantis vanduo plaunant indus ar muilinant rankas – visa tai kainuoja. Daugiažmonėse šeimose šios minutės susidaugina į dešimtis litrų kasdien ir šimtus eurų per metus.
Lašantis čiaupas gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau per mėnesį praranda dešimtis litrų vandens. Sutvarkius tokius gedimus ir sutrumpinus dušo trukmę bent dviem minutėmis, rezultatą pamatysite jau kitoje sąskaitoje.
Mažo pralaidumo dušo galvutės ir maišytuvų aeratoriai sumažina vandens suvartojimą nepakeisdami komforto jausmo. Karštų vandens vamzdžių izoliavimas – dar vienas paprastas žingsnis, kuris ypač atsipirks šaltuoju metų laiku.
Šaldytuvas – vieta, kur dingsta maistas ir pinigai
Statistika negailestinga: lietuvių šeimos kasmet išmeta maisto už dešimtis ir šimtus eurų. Didžioji dalis to maisto sugenda būtent šaldytuve – pamiršta, nustumta į kampą, užversta naujesniais produktais.
Sprendimas reikalauja ne pinigų, o tvarkos. Aiškiai matomi likučiai, pažymėti indeliai su datomis ir speciali „greitai suvartoti” lentyna sumažina gedimą. Reguliarūs patikrinimai du kartus per savaitę padeda pastebėti nuvytusias daržoves ir puspilnius stiklainius, kol dar galima juos panaudoti.
Paprastas valgiaraštis, sudarytas pagal tai, kas jau yra šaldytuve, ne tik taupo pinigus, bet ir mažina impulsyvius pirkinius parduotuvėje.
Prenumeratos – pamirštos, bet mokamos
Šiuolaikinis gyvenimas pilnas prenumeratų: transliavimo platformos, programėlės, sporto klubo narystės, žurnalai. Problema ta, kad daugelį jų užsisakome ir pamirštame, o pinigai toliau kiekvieną mėnesį nusirašo nuo kortelės.
Peržiūrėkite banko išrašus ir suskaičiuokite, kiek mokate už paslaugas, kuriomis nesinaudojate. Daugelis nustebę atranda, kad moka už du ar tris transliavimo servisus, nors žiūri tik vieną, arba už sporto klubą, kuriame nebuvo kelis mėnesius.
Atšaukimas užtrunka kelias minutes, o sutaupyti pinigai grįžta kiekvieną mėnesį.
Kasdienės smulkmenos, kurios sudaro didelius skaičius
Rytinė kava pakeliui į darbą, greitas užkandis iš parduotuvės, impulsyvus pirkinys prie kasos – kiekvienas toks veiksmas kainuoja nedaug, bet per mėnesį susidaro solidžios sumos. Trys eurai už kavą kasdien – tai beveik šimtas eurų per mėnesį.
Trumpas laukimo laikotarpis prieš spontaniškus pirkinius ir pirkinių sąrašas, kurio laikomasi parduotuvėje, padeda išvengti šių nutekėjimų. Tai ne apie atsisakymą malonumų – tai apie sąmoningą pasirinkimą, kur iš tikrųjų norite leisti pinigus.
Visi šie pakeitimai reikalauja ne investicijų, o dėmesingumo. Sustabdžius tylias išlaidas, pinigai, kurie anksčiau tiesiog dingdavo, lieka jūsų kišenėje.
