Pageltę, riebalais persisunkę virtuviniai rankšluosčiai – viena labiausiai erzinančių virtuvės problemų. Kad ir kaip skalbtum, tas pilkšvas atspalvis niekur nedingsta. Stiprūs balikiai gadina audinius, o profesionalus cheminis valymas dėl kelių rankšluosčių atrodo absurdiškai.
Tačiau egzistuoja metodas, kuris Japonijoje naudojamas jau seniai. Jis nereikalauja jokių agresyvių cheminių medžiagų, kainuoja centus ir grąžina rankšluosčiams beveik pirminę išvaizdą. Viskas, ko reikia – šiltas vanduo ir vos trys šaukštai vieno prieskonio, kurį tikriausiai jau turite virtuvėje.
Tas stebuklingas ingredientas – džiovinti garstyčių milteliai. Būtent jie atpalaiduoja įsisenėjusius riebalus ir oksiduotas nuosėdas, sumažina pageltimą ir atgaivina spalvas. Štai kaip tai veikia.
Paruošimas: proporcijos ir mirkymo procesas
Teisingos proporcijos – trys valgomieji šaukštai garstyčių miltelių vienam litrui šilto vandens. Miltelius būtina gerai išplakti, kad nebeliktų gumulėlių. Patogiausia tai padaryti atskirame inde, o tik tada supilti į didesnį indą ar vonią.
Rankšluosčius rekomenduojama atskirti pagal spalvą. Tada jie visiškai panardinami į tirpalą – jei reikia, galima prilenkti, kad liktų po vandeniu. Indas uždengiamas ir paliekamas ramybėje.
Po mirkymo tirpalas nuleidžiamas, rankšluosčiai trumpai praskalojami ir skalbiami skalbyklėje trumpo ciklo režimu.
Kiek laiko mirkyti
Minimalus rekomenduojamas mirkymo laikas – apie 15 valandų. Per tą laikotarpį garstyčių junginiai spėja atpalaiduoti riebalus ir nuosėdas.
Daugumai virtuvinių rankšluosčių pakanka 15–24 valandų. Stipriai užterštiems audiniams naudingesnis 24–36 valandų mirkymas. Ilgesnis laikas nesugadina medžiagos ir nesustingdo audinio.
Po mirkymo greitas skalbimas skalbimo mašinoje pašalina atlaisvėjusius nešvarumus ir garstyčių likučius. Rankšluosčiai tampa matomai šviesesni, švelnūs liesti ir be jokio garstyčių kvapo, jei pakankamai gerai išskalaunami.
Kokie audiniai ir dėmės reaguoja geriausiai
Natūralios skaidulos – medvilnė ir linas – šiuo metodu pašviesėja akivaizdžiausiai. Ypač gerai veikia šviesesnių atspalvių rankšluosčiai.
Spalvoti ir raštuoti audiniai dažnai taip pat pašviesėja be reikšmingo išblukimo, tačiau prieš mirkant visą rankšluostį verta išbandyti paslėptą kampelį.
Geriausiai reaguoja riebalų dėmės, maisto aliejų žymės, arbatos ir šviesiojo vyno pėdsakai. Šios dėmės patikimai pakyla po ilgo mirkymo.
Baltyminės dėmės (kiaušinio, kraujo) ir įsisenėję dažų pėdsakai gali reaguoti tik iš dalies – jiems gali prireikti išankstinio apdorojimo.
Svarbu: mikropluošto, šilko ar dekoruotų rankšluosčių šiam metodui naudoti negalima – garstyčios gali pakeisti jų tekstūrą arba pakenkti audiniui.
Kaip išvengti dažniausių klaidų
Gumulėliai tirpale susidaro tada, kai milteliai pilami tiesiai į vonią. Teisingas būdas – pirmiausia ištirpinti garstyčias nedideliame inde su šiltu vandeniu, o tik tada supilti į didesnį indą nuolat maišant.
Jei po skalbimo jaučiamas garstyčių kvapas, vadinasi, rankšluosčiai nebuvo pakankamai išskalauti. Tokiu atveju pakanka pakartoti skalavimą, o ne didinti garstyčių koncentraciją.
Kai riebalų sluoksnis itin didelis, prieš mirkant galima patepti dėmę nedideliu kiekiu indų ploviklio arba fermentų purškalo.
Jei spalvos blanksta nelygiai, trumpinkite mirkymo laiką ir pirmiausia išbandykite nedidelę audinio skiautelę.
Kaip elgtis su tirpalu po mirkymo
Panaudotą tirpalą prieš nuleidžiant reikia atvėsinti. Negalima pilti koncentruoto garstyčių tirpalo tiesiai į jautrias nuotekas ar sodo lysves.
Skalbimo mašinoje rekomenduojama paleisti papildomą skalavimo ciklą, kad neliktų prieskonio ir riebalų likučių. Rankšluosčius būtina pilnai išdžiovinti – taip išvengsite pelėsio.
Silpną likusį tirpalą galima pakartotinai panaudoti mažesnėms skalbimo partijoms, tačiau jo efektyvumas bus sumažėjęs. Kompostuoti likučius galima tik nedideliais kiekiais ir gerai praskiedus – gausios dozės gali sutrikdyti dirvos pusiausvyrą.
