Cholesterolio problema kamuoja vis daugiau žmonių. Vaistai padeda, bet daugelis ieško natūralių būdų palaikyti širdies sveikatą. Paaiškėja, kad vienas paprastas kasdieninis įprotis gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį iki 11 procentų — ir tam nereikia jokių papildų ar sudėtingų dietų.
Šis gėrimas yra beveik kiekvienuose namuose. Jį geria rytais ir popietėmis, šiltą žiemą ir vėsų vasarą. Mokslininkai nustatė, kad reguliarus jo vartojimas susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. O geriausia — jis kainuoja centus.
Geriausias pasirinkimas širdžiai — virtuvės klasika
Kalbame apie juodąją arbatą. Taip, tą pačią, kurią geriame nuo seno. Tik paaiškėja, kad ji turi kur kas daugiau naudos, nei manėme.
Juodojoje arbatoje gausu flavan-3-olių — augalinių junginių, kurie tyrimuose parodė gebėjimą mažinti LDL cholesterolį. Kontroliuojami tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali sumažinti blogąjį cholesterolį maždaug 7,5–11 procentų. Vienas tyrimas fiksavo net 11,1 procento LDL ir 6,5 procento bendrojo cholesterolio sumažėjimą, palyginti su placebu.
Kaip tai veikia
Flavan-3-oliai, ypač katechinai, veikia keliais mechanizmais. Jie pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, teigiamai veikia kraujagysles, kraujospūdį ir gliukozės bei insulino apykaitą.
Didelės apimties tyrimų apžvalgos sieja kasdienį flavan-3-olių vartojimą su maždaug 19 procentų mažesne tam tikrų lėtinių ligų rizika ir 13 procentų mažesniu širdies ir kraujagyslių mirtingumu.
Praktinis tikslas — suvartoti 400–600 miligramų flavan-3-olių per dieną. Tai atitinka maždaug du iki keturių puodelių arbatos. Tačiau ir vienas nesaldintas puodelis kasdien jau duoda prasmingą indėlį.
Alternatyvos tiems, kas nemėgsta juodosios arbatos
Jei juodoji arbata ne jūsų skoniui, yra keletas alternatyvų su panašiu poveikiu.
Žalioji arbata turtinga katechinais, ypač EGCG, kurie taip pat mažina LDL ir bendrąjį cholesterolį. Ibiškų arbata neturi kofeino ir yra turtinga antocianinais — ji mažina LDL, gali didinti gerojo HDL cholesterolio kiekį ir mažina kraujospūdį.
Imbiero arbata suteikia priešuždegiminių bioaktyviųjų medžiagų, galinčių mažinti LDL ir trigliceridus. Oolong arbata, iš dalies oksiduota, turi tiek katechinų, tiek kitų polifenolių ir gali slopinti kasos lipazę, mažindama maistinių riebalų įsisavinimą.
Kaip ruošti, kad būtų didžiausia nauda
Norint gauti maksimalią naudą, arbatą reikia ruošti teisingai. Naudokite maždaug vieną arbatinį šaukštelį laisvų lapelių arba vieną arbatos maišelį 240 ml vandens.
Juodąją arbatą užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 3–5 minutes. Žaliąją arbatą ruoškite šiek tiek vėsesniame vandenyje — 79–85 °C temperatūroje — ir palaikykite 2–3 minutes.
Svarbiausia — nevartokite cukraus. Tyrimai, rodę cholesterolio mažinimą, buvo atliekami su nesaldinta arbata. Cukrus ne tik prideda tuščių kalorijų, bet gali sumažinti teigiamą poveikį.
Geriausia įtraukti puodelį prie valgio — pusryčių ar pietų. Taip lengviau susiformuoti įprotį, o poveikis kaupiasi per kelias savaites.
Kam verta pasitarti su gydytoju
Nors arbata atrodo nekalta, tam tikroms žmonių grupėms verta pasikonsultuoti prieš pradedant ją gerti kasdien.
Tie, kurie vartoja statinus ar kitus cholesterolį mažinančius vaistus, turėtų aptarti galimą sąveiką su gydytoju. Arbatos flavan-3-oliai gali papildomai veikti lipidų apykaitą.
Žmonėms, vartojantiems antikoaguliantus ar kraują skystinančius vaistus, reikia įvertinti galimą poveikį krešėjimui. Asmenys su padidėjusiu kraujospūdžiu ar vartojantys antihipertenzinius vaistus turėtų stebėti kraujospūdžio pokyčius.
Diabetikams ar vartojantiems gliukozę mažinančius vaistus verta aptarti glikemijos poveikį. O tiems, kas jautrūs kofeinui ar turi širdies ritmo sutrikimų, gydytojas padės parinkti tinkamą arbatos rūšį ir kiekį.
Visais kitais atvejais — puodelis nesaldintos arbatos per dieną yra paprastas ir pigus būdas prisidėti prie širdies sveikatos.
