Inkstų akmenys – viena skausmingiausių būklių, su kuria susiduria tūkstančiai lietuvių kasmet. Kartą patyręs šį skausmą, žmogus daro viską, kad tai nepasikartotų. Tačiau statistika negailestinga: be tinkamų gyvenimo būdo pokyčių, akmenys grįžta maždaug pusei pacientų per penkerius metus.
Gera žinia ta, kad didžioji dalis inkstų akmenų atvejų yra susiję su mityba ir skysčių vartojimu. Tai reiškia, kad paprastos kasdienės korekcijos gali reikšmingai sumažinti riziką – net ir tiems, kurie jau yra turėję šią problemą.
Kodėl inkstų akmenys susidaro
Inkstų akmenys formuojasi, kai šlapime susikaupia per daug tam tikrų mineralų – dažniausiai kalcio ir oksalatų arba šlapimo rūgšties. Kai šlapimas tampa pernelyg koncentruotas, šios medžiagos pradeda kristalizuotis ir formuoti kietuosius darinius.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra gerai žinomi: nepakankamas skysčių vartojimas, per didelė druskos ir gyvūninių baltymų dozė bei tam tikrų maisto produktų perteklius. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad net ir nedideli mitybos pakeitimai gali kardinaliai pakeisti situaciją.
Pagrindinis principas: šlapimo praskiedimas
Svarbiausia prevencijos taisyklė – išlaikyti šlapimą pakankamai praskiestą, kad mineralai negalėtų kristalizuotis. Specialistai rekomenduoja siekti, kad per parą susidarytų apie du–du su puse litro šlapimo.
Tam pasiekti dauguma suaugusiųjų turėtų išgerti maždaug 2,5–3 litrus skysčių per dieną. Tai apima ne tik vandenį, bet ir arbatą, sultis, sriubas. Karštomis dienomis ar sportuojant skysčių poreikis dar didesnis.
Paprasčiausias būdas patikrinti, ar geriate pakankamai – stebėti šlapimo spalvą. Ji turėtų būti šviesi, beveik bespalvė arba šviesiai šiaudinė. Tamsus, koncentruotas šlapimas signalizuoja, kad organizmui trūksta skysčių.
Svarbu gerti tolygiai per visą dieną, o ne išmaukti du stiklines ryte ir pamiršti iki vakaro.
Produktai, kurie padeda: daržovės ir vaisiai su dideliu vandens kiekiu
Be paprasto vandens gėrimo, skysčių kiekį galima papildyti valgant produktus, kuriuose natūraliai daug vandens. Tai ne tik padeda hidratacijai, bet ir suteikia organizmui naudingų medžiagų – kalio ir citratų, kurie slopina akmenų susidarymą.
Rekomenduojami produktai:
- Agurkai – sudėtyje apie 96% vandens, puikiai tinka užkandžiams ir salotoms
- Arbūzai – vasaros favoritas, turintis apie 92% vandens ir natūralių citratų
- Pomidorai – universalūs, tinka ir šviežiems patiekalams, ir karštoms sriuboms
- Lapinės salotos – lengvos, greitai paruošiamos ir mažai kalorijų
- Cukinijos ir moliūgai – puikūs garinti arba kepti
Šie produktai yra natūralus būdas papildyti skysčius neįnešant į organizmą perteklinio natrio ar baltymų.
Ko reikėtų vengti arba riboti
Kai kurie mitybos įpročiai tiesiogiai didina inkstų akmenų riziką. Štai trys pagrindinės grupės, kurias verta apriboti:
Druska. Natris didina kalcio išsiskyrimą į šlapimą, o tai skatina akmenų formavimąsi. Rekomenduojama neviršyti 5–6 gramų druskos per dieną. Tai reiškia mažiau raugintų produktų, dešrų, pusfabrikačių ir užkandžių iš pakelio.
Gyvūniniai baltymai. Raudona mėsa, paukštiena ir žuvis didina šlapimo rūgšties kiekį ir rūgštingumą. Nereikia visiškai atsisakyti mėsos, tačiau porcijos turėtų būti saikingos – maždaug delno dydžio, ne dažniau nei kartą per dieną.
Oksalatų turintys produktai. Špinatai, rabarbarai, burokėliai, migdolai ir juodasis šokoladas turi daug oksalatų, kurie jungiasi su kalciu ir sudaro dažniausią akmenų tipą. Jei mėgstate šiuos produktus, valgykite juos kartu su kalcio šaltiniais – pavyzdžiui, špinatus su sūriu ar jogurtu. Taip oksalatai susijungs su kalciu dar virškinimo trakte, o ne inkstuose.
Pavyzdinė diena: kaip visa tai atrodo praktiškai
Rytas. Stiklinė vandens iškart pabudus. Pusryčiams – avižinė košė su uogomis ir šaukštas graikinio jogurto.
Priešpietis. Stiklinė vandens arba žolelių arbatos. Užkandžiui – agurkų griežinėliai su varškės užtepėle.
Pietūs. Salotos su pomidorais, salotų lapais, alyvuogių aliejumi. Nedidelė kepta vištienos krūtinėlė (delno dydžio). Pilno grūdo duonos riekė. Stiklinė vandens.
Popietė. Natūralus jogurtas arba kefyras. Arbūzo griežinėliai.
Vakarienė. Garintos cukinijos ir morkos. Nedidelė žuvies porcija. Rudieji ryžiai. Stiklinė vandens.
Vakare. Žolelių arbata (mėtų, ramunėlių).
Kasdienės taisyklės, kurias lengva įsiminti
Kad nepasimestumėte tarp rekomendacijų, štai trumpas kontrolinis sąrašas:
- Gerti tolygiai per visą dieną, siekiant šviesios šlapimo spalvos
- Neviršyti šaukštelio druskos per dieną
- Mėsą valgyti saikingai – vieną kartą per dieną, vidutinę porciją
- Kasdien valgyti bent vieną vandeningą daržovę ar vaisių
- Oksalatų turinčius produktus derinti su pieno produktais
Kada būtina kreiptis į specialistą
Jei jau esate turėję inkstų akmenų, prieš keičiant mitybą verta pasitarti su urologu ar nefrologu. Rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo akmenų sudėties – kalcio oksalato, šlapimo rūgšties ar kitų tipų akmenys reikalauja šiek tiek skirtingo požiūrio.
Taip pat svarbu reguliariai tikrintis inkstų funkciją ir šlapimo tyrimus, ypač jei turite polinkį į akmenų susidarymą. Gydytojas gali pasiūlyti individualų planą, pritaikytą būtent jūsų situacijai.
Literatūra:
- Ferraro, P. M., et al. (2020). Dietary and lifestyle risk factors for kidney stones. Kidney International, 97(6), 1081–1089. https://www.kidney-international.org/article/S0085-2538(20)30124-6/fulltext
- Siener, R., et al. (2016). Dietary risk factors for hyperoxaluria in calcium oxite stone formers. Kidney International, 63(3), 1037–1043. https://www.kidney-international.org/article/S0085-2538(15)49073-5/fulltext
- Moe, O. W. (2006). Kidney stones: pathophysiology and medical management. The Lancet, 367(9507), 333–344. https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(06)68071-9/fulltext
- Türk, C., et al. (2021). EAU Guidelines on Urolithiasis. European Association of Urology. https://uroweb.org/guidelines/urolithiasis
- Taylor, E. N., & Curhan, G. C. (2008). Dietary calcium from dairy and nondairy sources, and risk of symptomatic kidney stones. Journal of Urology, 178(3), 1352–1356. https://www.auajournals.org/doi/10.1016/j.juro.2007.05.133
