Stresas, įtampa ir per aukštas kraujospūdis – trys modernaus gyvenimo palydovai, kurie kasmet pablogina milijonų žmonių sveikatą. Vaistai padeda, tačiau daugelis ieško papildomų, natūralių būdų palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemą. Pasirodo, vienas paprasčiausių sprendimų gali slypėti jūsų virtuvės spintelėje.
Tyrimai rodo, kad tam tikri gėrimai turi išmatuojamą poveikį kraujospūdžiui ir nervinei sistemai. Jie veikia keliais mechanizmais: plečia kraujagysles, mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir padeda organizmui atsipalaiduoti. Svarbiausia – reguliarumas ir tinkamas paruošimas.
Ką sako mokslas
Kalbama apie arbatas – tiek tikrąsias, tiek žolelines. Klinikiniai tyrimai patvirtina, kad kai kurios jų gali nedaug, bet reikšmingai sumažinti sistolinį kraujospūdį. Efektas nėra stebuklingas ir nepakeis vaistų, tačiau kaip papildoma priemonė gali būti vertinga.
Nuosekliausius rezultatus rodo hibiskas – ryškiai raudonos spalvos žolelių arbata, populiari daugelyje pasaulio šalių. Tyrimuose fiksuojamas pastovus sistolinio spaudimo sumažėjimas. Taip pat gerai ištirtos žalioji ir juodoji arbatos, kurių flavonoidai teigiamai veikia kraujagyslių funkciją.
Daug žadančių duomenų yra ir apie matę (yerba mate) bei rooibos, nors šių arbatų tyrimai kol kas yra ankstyvesniame etape.
Hibiskas: lyderis tarp žolelių
Hibisko arbata išsiskiria iš kitų dėl kelių priežasčių. Joje esantys polifenoliai skatina kraujagyslių išsiplėtimą ir turi lengvą diuretinį poveikį. Abu šie mechanizmai prisideda prie kraujospūdžio mažinimo.
Paruošimas: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų žiedlapių užpilkite 250 ml karšto (apie 95 °C) vandens ir plikykite 5–7 minutes. Arbatą galima gerti tiek šiltą, tiek atvėsintą. Rūgštokas, vaisingas skonis puikiai tinka ir be priedų.
Reguliarus vartojimas – vienas ar du puodeliai per dieną – gali duoti pastebimų rezultatų per kelias savaites.
Žalioji arbata: flavonoidų šaltinis
Žalioji arbata tyrimuose rodo nedidelius, bet pakartotinai patvirtintus kraujospūdžio sumažėjimus. Poveikis siejamas su katechinais ir pagerėjusia endotelio funkcija. Be to, joje esantis kofeinas suteikia lengvą budrumą be nervingumo.
Svarbu neperkaitinti vandens – ideali temperatūra yra 75–80 °C. Plikykite 2–3 minutes: taip išsaugosite naudingus junginius be perteklinio kartumo ir kofeino. Vienas arbatinis šaukštelis 250 ml vandens yra optimali proporcija.
Juodoji arbata: kasdienė parama
Juodoji arbata taip pat turi flavonoidų, naudingų kraujagyslėms. Jos poveikis kraujospūdžiui yra kuklesnis nei hibisko, tačiau kaip kasdienė alternatyva kavai ji gali prisidėti prie bendros širdies sveikatos.
Plikykite ką tik užvirusiu vandeniu 3–5 minutes. Jei vartojate antihipertenzinius vaistus, būkite atidūs dėl kofeino kiekio ir rinkitės silpnesnį plikymą.
Ramunėlės ir levandos: raminamasis poveikis
Kai problema – ne tik kraujospūdis, bet ir nervinė įtampa, į pagalbą ateina ramunėlės ir levandos. Šios žolelės tiesiogiai kraujospūdžio nemažina, tačiau veikia kitaip – slopina simpatinės nervų sistemos peraktyvumą.
Ramunėlėse esantis apigeninas turi švelnų sedatyvinį ir anksiolitinį poveikį. Jos padeda atsipalaiduoti, pagerina miego kokybę ir netiesiogiai mažina su stresu susijusius kraujospūdžio šuolius. Plikykite 1–2 arbatinius šaukštelius 5–7 minutes 95 °C vandenyje.
Levandos daugiausia veikia kaip aromaterapinė priemonė. Jų kvapas mažina simpatinį suaktyvėjimą ir trumpalaikius kraujospūdžio padidėjimus. Arbatai užtenka 1 arbatinio šaukštelio, plikomo 5 minutes.
Kasdienė rutina: kada ir kiek gerti
Optimalus vartojimas – 1–2 puodeliai per dieną. Daugiau nebūtinai reiškia geriau, o koncentruoti ekstraktai gali sukelti nepageidaujamų poveikių.
Rytą tinka žalioji arba hibisko arbata – suteikia energijos ir pradeda dieną su nauda širdžiai.
Popietę rinkitės ramunėles arba melisą – jos padės išlaikyti ramybę be kofeino.
Vakare, likus valandai iki miego, puodelis ramunėlių ar levandų arbatos palengvins perėjimą į poilsį.
Švelnūs deriniai, pavyzdžiui, hibiskas su mėtomis arba žalioji arbata su citrinos griežinėliu, subalansuoja skonį ir naudą.
Svarbu: sąveikos ir atsargumas
Arbatos, mažinančios kraujospūdį ar turinčios raminamąjį poveikį, gali sąveikauti su vaistais. Tai ypač aktualu vartojantiems:
- antihipertenzinius vaistus
- antikoaguliantus
- raminamuosius preparatus
Vengti šių arbatų patartina nėščioms ir žindančioms moterims, silpniems vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurių kraujospūdis nestabilus arba kurie turi aritmijų.
Pradėjus reguliariai gerti šias arbatas, verta stebėti kraujospūdį. Jei jaučiate galvos svaigimą ar silpnumą, nutraukite vartojimą.
Ko tikėtis ir kada kreiptis į gydytoją
Būkite realistai: arbata nėra vaistas. Ji gali duoti nedidelį, bet išmatuojamą pagerėjimą per kelias savaites reguliaraus vartojimo. Efektas pasireiškia tik kartu su sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir vaistų vartojimo režimo laikymusi.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei:
- kraujospūdžio rodmenys išlieka aukšti
- dažnai svaigsta galva ar alpstate
- jaučiate krūtinės skausmą ar dusulį
Prieš keisdami antihipertenzinį gydymą ar pridėdami koncentruotų žolelių ekstraktų, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Arbata – tai papildymas, ne pakeitimas.
