Pageltę orchidėjų lapai dažniausiai rodo konkrečias problemas, o ne paprastą nepriežiūrą. Sistemiškai patikrinus šaknis, vazoninę žemę, apšvietimą, temperatūrą, drėgmę ir kenkėjus, paprastai galima nustatyti priežastį. Priežastys gali būti įvairios: nuo normalaus senėjimo ir maistinių medžiagų trūkumo iki šaknų puvimo, dehidratacijos, nudegimo saulėje, šaltojo šoko ir vabzdžių padarytos žalos. Nustačius, kuri iš devynių dažniausiai pasitaikančių problemų yra aktuali, galima imtis reikiamų korekcinių priemonių, o jei to nepadarysite, gydymas gali būti neveiksmingas.
Natūralus senėjimas ir sezoninis lapų kritimas
Orchidėjoms bręstant, apatiniai lapai natūraliai pagelsta ir nukrenta, kad padarytų vietos naujiems augalams; tai yra normali, tikėtina augalo gyvavimo ciklo dalis, o ne priežastis nerimauti.
Stebėtojai turėtų atkreipti dėmesį į lapų padėtį ir modelį: izoliuotas bazinis pagelėjimas su sveikais viršutiniais lapais paprastai rodo senėjimą.
Sezoninis laikas, neseniai žydėjimas ir matomi nauji ūgliai patvirtina natūralų atsinaujinimą.
Dokumentavimas ir švelnus pašalinimas nudžiūvusių lapų sumažina ligų patekimo taškus ir pagerina išvaizdą.
Slaugytojai tarnauja augalams ir kitiems, atskirdami numatomą nuosmukį nuo patologijos, vengdami nereikalingų intervencijų ir stebėdami požymius, kurie rodo nenormalų stresą ar sistemines problemas.
Pernelyg didelis laistymas ir šaknų puvinys
Tikrinant šaknų zoną galima pastebėti patikimiausius pernelyg didelio laistymo ir šaknų puvinio požymius: drėgnos, tamsios, minkštos šaknys ir nemalonus kvapas rodo anaerobinį puvimą.
Stebėtojai turėtų atkreipti dėmesį į pagelėjimą, kuris prasideda apatiniuose lapuose, dažnai kartu su minkštu, silpnu audiniu ir sulėtėjusiu augimu.
Substratas gali likti drėgnas ilgą laiką po laistymo ir suirti, sumažindamas deguonies kiekį šaknims.
Veiksmingas atsakas apima augalo išėmimą iš vazonėlio, nekrotinių šaknų apkarpymą iki tvirto, šviesaus audinio, įrankių dezinfekavimą ir persodimą į šviežią, greitai džiūstantį mišinį.
Tolesnė priežiūra: sumažinkite laistymo dažnį, pagerinkite oro cirkuliaciją ir apšvietimą bei stebėkite atsigavimą, kad išvengtumėte pasikartojimo.
Nepakankamas laistymas ir sausros stresas
Patikrinkite sausros stresą, patikrindami lapų tekstūrą ir substrato drėgnumą: nepakankamai laistomos orchidėjos paprastai paruduoja, pradedant nuo senesnių lapų, kartu su plonais, popieriniais arba susiraukšlėjusiais lapais ir sausu, sutankintu vazoniniu substratu, kuris atsitraukia nuo vazonų sienelių.
Jei įmanoma, patikrinkite šaknis; sveikos šaknys yra tvirtos ir šviesios, o išdžiūvusios šaknys atrodo susiraukšlėjusios.
Drėgmę atkurkite palaipsniui, kad išvengtumėte šoko: mirkykite arba keletą kartų trumpai nuplaukite, kol substratas vėl taps drėgnas, tada leiskite paviršiui išdžiūti.
Stebėkite atsigavimą per kelias savaites, pakoreguokite laistymo grafiką ir pagerinkite suslėgtą substratą.
Užrašykite savo pastebėj
Žemas drėgnumas ir sausas patalpų oras
Patalpose, kuriose santykinis drėgnumas yra žemas, orchidėjos dažnai pagelsta, pradedant nuo lapų galiukų ir kraštų, o tai lydi traškėjimas arba rudos spalvos atsiradimas, o ne išdžiūvusių augalų minkšta tekstūra.
Stebėjimai rodo, kad nuolatinis sausas oras susijęs su epidermio išdžiūvimu, sumažėjusia stomatinės funkcijos veikla ir sumažėjusiu maistinių medžiagų judėjimu, dėl ko atsiranda periferinė chlorozė.
Slaugytojai turėtų įvertinti aplinkos santykinį drėgnumą higrometru ir palyginti su 40–70 % tiksline riba.
Praktinės priemonės apima kambario drėkintuvus, akmenukų padėkliukus, augalų grupuotę ir periodišką purškimą, vengiant peršlapimo.
Stebėkite reakciją per kelias savaites; turgoro ir spalvos pagerėjimas patvirtina, kad drėgmė yra priežastinis veiksnys.
Nepakankamas apšvietimas arba nudegimas saulėje
Esant nepakankamam arba per dideliam apšvietimui, orchidėjų lapai įgyja aiškius pagelėjimo požymius, kurie atskleidžia streso pobūdį: blyški, vienodai pagelėję viršutiniai lapai ir pailgėję, silpni augalai rodo chronišką nepakankamą apšvietimą, o aiškiai apibrėžtos išblukusios dėmės arba rudos, traškios žaizdos rodo nudegimą saulėje dėl intensyvaus tiesioginio saulės spindulių poveikio.
Stebėtojai turėtų įvertinti augalų išdėstymą, atkreipti dėmesį į lapų orientaciją ir raštą bei palyginti senesnius ir naujesnius augalus.
Pirmiausia reikia koreguoti aplinką: perkelti į šviesią vietą su netiesiogine šviesa arba suteikti filtruotą pavėsį; vengti staigaus tiesioginio saulės spindulių poveikio.
Stebėti atsigavimą per kelias savaites; dokumentuoti pažangą, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų ir užkirsti kelią pasikartojimui, tuo pa
Šalto oro poveikis ir temperatūros šokas
Įvertinus su šviesa susijusius stresus, dėmesį reikėtų atkreipti į temperatūrą kaip atskirą geltonėjimo priežastį: staigus šalto oro poveikis arba ilgalaikis buvimas temperatūroje, žemesnėje nei 15 °C, dažniausiai sukelia lapų chlorozę ir greitą orchidėjų nykimą.
Stebėjimai sieja šalto oro šoką – skersvėjus, nakties temperatūros kritimą, oro kondicionieriaus gūsius – su staigiu geltonėjimu, sulėtėjusiu augimu ir padidėjusiu polinkiu į puvimą.
Tyrėjai rekomenduoja palaikyti 18–27 °C temperatūrą dieną ir 16–20 °C temperatūrą naktį, vengiant staigių svyravimų.
Praktiniai sprendimai – augalų apsauga, aplinkos šilumos stabilizavimas ir laipsniškas aklimatizavimas perkeltų egzempliorių.
Temperatūros tendencijas stebintys augalų prižiūrėtojai gali užkirsti kelią pasikartojimui ir apsaugoti orchidėjas, tuo pačiu parengdami tinkamas korekcines priemones.
Maistinių medžiagų trūkumas ir chlorozė
Atidžiai išnagrinėjus orchidėjų pagelėjimą, dažnai nustatoma, kad maistinių medžiagų disbalansas ir chlorozė yra aiškios, diagnozuojamos priežastys.
Stebėtojai pastebi, kad azoto trūkumas sukelia vienodą apatinių lapų išblukimą, o magnio ar geležies trūkumas sukelia tarpučių pagelėjimą naujesniuose augaluose.
Substrato pH testavimas ir subalansuota audinių arba terpės analizė padeda nustatyti trūkumus.
Korekcinės priemonės yra matuojamos: naudokite orchidėjoms skirtą trąšą pagal rekomenduojamą grafiką, prireikus pakoreguokite pH ir vengkite pertręšimo.
Chlorozės požymiai gali signalizuoti fiziologinį stresą arba ankstyvą infekciją; izoliuokite augalą, pašalinkite pažeistus audinius ir stebėkite reakciją į maistinių medžiagų korekciją, prieš pradėdami cheminį gydymą.
Kenkėjai ir sultis siurbiantys vabzdžiai
Orchidėjų tikrinimas dėl kenkėjų yra būtinas, nes sultis siurbiantys vabzdžiai, tokie kaip voratinkliniai erkeriai, tripsai, skydamariai ir miltiniai vabzdžiai, sukelia išskirtinius pažeidimus, kuriuos galima supainioti su mitybos ar fiziologinėmis problemomis.
Stebėtojas turėtų ieškoti taškuoto pagelėjimo, lipnios medaus rasos, plonos voratinklio ir susikaupusių kietų iškilimų palei lapų apačią ir stiebus.
Sistemingas naujų ir senesnių augalų tikrinimas padeda nustatyti užkrėtimo mastą ir užkirsti kelią plitimui į kitus augalus.
Gydymo protokolai teikia pirmenybę švelniam pašalinimui, tikslingam plovimui ir bendruomenės interesams atitinkančiam insekticidinio muilo arba neem aliejaus naudojimui, kuris turi būti taikomas atsargiai, kad būtų išvengta fitotoksiškumo.
Tolesni patikrinimai patvirtina išnaikinimą ir apsaugo kolekciją.
Suskilęs arba sutankintas vazoninis substratas
Vazonuose augančiose orchidėjose ilgalaikis žievės arba sphagnum pagrindo substratų naudojimas sukelia laipsnišką suskilimą ir sutankėjimą, sumažina aeraciją ir vandens nutekėjimą bei sukuria anaerobinę, šaknis dusinančią aplinką.
Tikrinimas atskleidžia tamsias, minkštas šaknis, nemalonų kvapą ir pagelėjusius apatinius lapus kaip pirmuosius požymius.
Tyrimo atsakas yra sistemingas: pašalinti augalą, įvertinti šaknų būklę, nupjauti nekrotinius audinius ir persodinti į šviežią, atvirą terpę.
Sterilizuoti įrankius ir indą, kad būtų apsaugoti kiti egzemplioriai.
Pranešti apie išvadas ir prevencines rekomendacijas: kas 2–3 metus planuoti substrato keitimą, stebėti drėgmę ir mokyti prižiūrėtojus teikti pirmenybę šaknų deguonies aprūpinimui, kad būtų atkurtas augalo gyvybingumas.
