2025 metų vasarą Lietuvos sodininkai, daržininkai ir ūkininkai susidūrė su neregėto masto invazinių šliužų antplūdžiu, kuris daugelyje šalies regionų nusiaubė pasėlius ir sodus. Šią katastrofą sukėlė keletas veiksnių: ypatingai lietinga vasara, per žiemą gerai iššilę šliužų kiaušinėliai ir nepakankamos prevencinės priemonės. Straipsnyje apžvelgsime, kokie regionai nukentėjo labiausiai, kokius nuostolius patyrė ūkininkai ir ką ekspertai siūlo, kad tokia situacija nebepasikartotų.
Lietinga vasara ir neregėta invazija
2025 metų vasara Lietuvoje pasižymėjo išskirtinai lietingu oru, sukėlusiu nemažai problemų žemės ūkiui. Liepos-rugpjūčio mėnesiais kritulių kiekis daugelyje šalies rajonų viršijo ilgametį vidurkį net 60-80%. Ypač nukentėjo Vakarų ir Pietų Lietuvos regionai, kur dėl užsitęsusio lietingo laikotarpio Vyriausybė buvo priversta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
Būtent tokios sąlygos tapo palankiausia aplinka invaziniams šliužams, kurie mėgsta drėgmę ir šilumą. Lietinga vasara šiemet itin paspartino jų dauginimąsi ir plitimą. Biologas Liutauras Grigaliūnas aiškina: „Vienas luzitaninis arionas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių, o esant palankioms sąlygoms, tokioms kaip šiemet, jų skaičius gali būti dar didesnis. Susidarius tokioms idealioms sąlygoms, kiaušinėliai sparčiau vystosi, o šliužai greičiau auga ir intensyviau maitinasi.”
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai jau gegužės mėnesį įspėjo, kad šiemet galime tikėtis rekordinio šliužų antplūdžio, nes po palyginti šiltos žiemos ir ankstyvos šiltos vasaros pradžios jų populiacija pradėjo augti nepaprastai greitai.
Labiausiai nukentėję regionai
Remiantis Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos surinktais duomenimis, labiausiai nuo invazinių šliužų nukentėjo šie Lietuvos regionai:
- Klaipėdos rajono savivaldybė – čia šliužų invazija buvo viena intensyviausių, nes drėgnas pajūrio klimatas ir didelis kritulių kiekis sudarė puikias sąlygas šiems kenkėjams veistis. Ūkininkai prarado vidutiniškai 35-40% daržovių ir uogų derliaus.
- Vilniaus rajonas – 2025 m. pirmą kartą tapo viena iš labiausiai paveiktų teritorijų. Šliužų invazija išplito į daugiau nei 75% Vilniaus rajono sodų bendrijų, sukeldama didžiulius nuostolius privatiems sodininkams ir smulkiesiems ūkininkams.
- Alytaus ir Lazdijų rajonai – čia per pastaruosius metus šliužų populiacija išaugo daugiau nei 3 kartus, o šią vasarą pasiekė kritinį lygį. Pietų Lietuvos ūkininkai prarado vidutiniškai 30% braškių, žemuogių ir daržovių derliaus.
- Raseinių rajonas – viena pirmųjų savivaldybių, kuri dar 2024 m. pabaigoje parengė invazinių šliužų naikinimo planą. Nepaisant to, dėl itin palankių orinių sąlygų šiemet šiame rajone šliužų populiacija išaugo beveik dvigubai, o nuostoliai ūkininkams siekia milijonus eurų.
- Kėdainių rajonas – dėl intensyvios žemdirbystės ir didelio sodų ploto tapo vienu iš labiausiai nukentėjusių regionų. Čia ūkininkai ypač nukentėjo dėl šliužų padarytos žalos žemės ūkio kultūroms.
Nuostolių mastas
Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) preliminariais duomenimis, bendri šliužų padaryti nuostoliai Lietuvos ūkininkams ir sodininkams 2025 m. vasarą siekia daugiau nei 15 milijonų eurų. Šis skaičius apima tik tiesiogiai įvertintus nuostolius profesionaliuose ūkiuose, tačiau realus žalos mastas yra kur kas didesnis, ypač pridėjus privataus sektoriaus – sodų bendrijų, privačių namų valdų ir mėgėjiškų daržų nuostolius.
Lietuvos daržininkų asociacijos prezidentas Andrius Kavaliauskas teigia: „Šiemet šliužų invazija yra beprecedentė. Narių apklausos duomenimis, vidutiniškai praradome apie 25-30% daržovių derliaus. Ypač nukentėjo bastutinių šeimos augalai – kopūstai, kale, brokoliai, ropės, ridikėliai, taip pat salotos ir braškės. Tokių nuostolių per pastaruosius 15 metų neturėjome.”
Labiausiai nukentėjusių kultūrų sąrašas pagal žalos mastą:
- Salotiniai augalai – nuostoliai siekia 60-70% derliaus
- Braškės ir kitos uogos – 40-55% derliaus
- Kopūstiniai augalai – 35-45% derliaus
- Jaunos daržovės ir daigai – 30-40% derliaus
- Dekoratyviniai sodų augalai – iki 30% sunaikintų augalų
Invazinių šliužų poveikis ekologiniams ūkiams
Ypač skaudžiai nukentėjo ekologiniai ūkiai, kurie dėl ekologinio ūkininkavimo reikalavimų negali naudoti daugelio cheminių šliužų naikinimo priemonių. Ekologinio ūkininkavimo asociacijos duomenimis, ekologiniuose ūkiuose nuostoliai siekia net 40-50% viso planuoto derliaus.
Ekologinės žemdirbystės ūkininkas Darius Petraitis iš Vilniaus rajono pasakoja: „Mūsų 5 hektarų ekologinis daržovių ūkis šiemet patyrė apie 45 tūkst. eurų nuostolių vien dėl šliužų. Bandėme įvairias natūralias priemones – kavos tirščius, pelenus, bėgikes antis, bet šių priemonių nepakako tokiai invazijai sustabdyti. Daugelis ekologinių ūkių šiemet atsidūrė ant bankroto ribos.”
Invazinių šliužų keliama problemos sprendimo būdai
2025 m. vasarą Lietuvos institucijos ir ūkininkai išbandė įvairius būdus kovai su šliužų invazija:
Valstybės lygio priemonės
Aplinkos ministerija 2025 m. pradėjo įgyvendinti jungtinį projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė”, finansuojamą iš Europos Sąjungos fondų. Projekto biudžetas siekia 3,5 mln. eurų ir apima:
- Dotacijas savivaldybėms invazinių rūšių, įskaitant šliužus, naikinimui
- Finansinę paramą fiziniams ir juridiniams asmenims, naikinant invazinius šliužus privačiose valdose
- Visuomenės švietimo kampaniją apie invazinių rūšių keliamas grėsmes ir kontrolės būdus
Taip pat įkurta speciali skubaus reagavimo darbo grupė, koordinuojanti invazinių šliužų kontrolės veiksmus visoje šalyje. Šiai grupei vadovaujantis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Mantas Adomaitis pabrėžia, kad kova su invaziniais šliužais turi būti nuosekli ir ilgalaikė.
Savivaldybių iniciatyvos
Kai kurios savivaldybės ėmėsi papildomų priemonių kovai su šliužų invazija:
- Vilniaus rajono savivaldybė pirmoji pradėjo įgyvendinti intensyvios šliužų kontrolės programą, apimančią cheminių priemonių naudojimą viešosiose erdvėse ir visuomenės švietimą
- Raseinių rajono savivaldybė įsteigė specialų invazinių rūšių kontrolės fondą, iš kurio finansuojamas šliužų naikinimas
- Klaipėdos rajono savivaldybė organizavo masines šliužų surinkimo akcijas, kuriose dalyvavo tūkstančiai gyventojų
Ūkininkų taikomos priemonės
Ūkininkai, siekdami apsaugoti savo derlių, taikė įvairias kovos su šliužais priemones:
- Cheminės priemonės – moliuskocidai geležies fosfato pagrindu (leidžiami naudoti ir ekologiniuose ūkiuose)
- Fizinės kliūtys – vario juostos, specialios tvoros, pjuvenos, smėlio barjerai
- Biologinė kontrolė – bėgikės antys, kurios maitinasi šliužais
- Rankinis surinkimas – ypač mažesniuose ūkiuose ir soduose
- Spąstai ir gaudyklės – specialūs alaus ar giros spąstai šliužams
Žala biologinei įvairovei
Be ekonominių nuostolių, invaziniai šliužai 2025 m. vasarą padarė didelę žalą ir Lietuvos biologinei įvairovei. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atkreipia dėmesį, kad invaziniai luzitaniniai arionai išstumia vietines moliuskų rūšis ir gali nepataisomai pakeisti ekosistemas.
„Invaziniai šliužai nėra vien daržininkų ir sodininkų problema. Jie keičia natūralias ekosistemas, ėda miško paklotę, maitinasi vietinėmis augalų rūšimis ir konkuruoja su vietinėmis moliuskų rūšimis. Daugelyje Lietuvos miškų ir parkų jau pastebimas invazinių šliužų poveikis – kai kuriose vietose vietinės šliužų rūšys, įskaitant į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą juodąjį arioną, tampa retenybe”, – perspėja S. Paltanavičius.
Klimato kaita ir invazinių rūšių plitimas
Mokslininkai pabrėžia, kad 2025 m. šliužų invazija yra tiesiogiai susijusi su klimato kaita. Švelnesnės žiemos, drėgnesni pavasariai ir lietingos vasaros sukuria idealias sąlygas šioms invazinėms rūšims plisti.
Vilniaus universiteto klimatologo prof. Arūno Bukančio teigimu, ateityje panašios invazijos taps vis dažnesnės: „Keičiantis klimatui, invazinių rūšių problema tik aštrės. Mūsų klimato modeliai rodo, kad Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra ir toliau kils, o tai reiškia, kad pietinės kilmės invazinės rūšys, tokios kaip luzitaninis arionas, ras vis palankesnes sąlygas įsitvirtinti ir plisti.”
Ateities prognozės ir rekomendacijos
Invazinių šliužų problema Lietuvoje nėra vienkartinė. Ekspertai prognozuoja, kad be koordinuotų veiksmų ši problema gali tapti chroniška ir kasmet sukelti didelius nuostolius.
Rekomendacijos ūkininkams ir sodininkams:
- Prevencija – reguliariai tikrinti naujai įsigytus augalus ir jų substratą, taikyti karantino laikotarpį
- Ankstyvasis naikinimas – šliužus ir jų kiaušinėlius naikinti anksti pavasarį, kai jų populiacija dar nedidelė
- Bendruomeninis požiūris – kovoti su šliužais bendruomeniškai, nes pavienės pastangos dažnai būna neveiksmingos
- Aplinkos tvarkymas – šalinti potencialias šliužų veisimosi ir slėpimosi vietas (komposto krūvas, pūvančius augalų likučius)
- Natūralių priešų skatinimas – pritraukti šliužais mintančius gyvūnus (ežius, varles, kai kuriuos paukščius)
Rekomendacijos politikos formuotojams:
- Invazinių rūšių kontrolės programos finansavimo didinimas
- Mokslinių tyrimų ir stebėsenos stiprinimas
- Švietimo ir informavimo kampanijos intensyvinimas
- Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas invazinių rūšių kontrolės srityje
- Augalų importo kontrolės griežtinimas
Išvados
2025 metų vasaros invazinių šliužų antplūdis Lietuvoje atskleidė, kad šalies žemės ūkis ir ekosistemos nėra pakankamai pasiruošę tokio masto biologinėms invazijoms. Patirta žala – tiek ekonominė, tiek ekologinė – turėtų tapti rimtu įspėjimu ir paskatinimu imtis koordinuotų ilgalaikių veiksmų.
Kovą su invaziniais šliužais apsunkina tai, kad jie jau yra gerai įsitvirtinę Lietuvoje ir gali puikiai prisitaikyti prie mūsų klimato sąlygų. Tačiau taikant kompleksines priemones, bendruomenines iniciatyvas ir nuoseklią valstybės politiką, šią problemą galima suvaldyti.
Kaip teigia Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Petraitis: „Invaziniai šliužai – tai ne tik sodininko ar ūkininko problema, tai nacionalinio masto iššūkis, reikalaujantis visų mūsų bendro dėmesio ir pastangų. Tik veikdami kartu, galime apsaugoti savo derlių, sodus ir gamtą nuo šių nepageidaujamų svečių.”