Vonios kambaryje kasdien atliekame daugybę įprastų veiksmų, net nesusimąstydami, kodėl juos darome. Viena tokių nusistovėjusių taisyklių – uždaryti tualeto dangtį prieš nuleidžiant vandenį. Daugelis iš mūsų šią praktiką perėmėme iš tėvų ar senelių, kurie mokė, kad taip apsisaugome nuo bakterijų, sklindančių į orą kartu su mažais vandens lašeliais. Tačiau pastaruoju metu mokslininkai iš naujo pažvelgė į šį kasdienį ritualą ir jų išvados gali nustebinti.

Naujas požiūris į seną problemą

Ilgą laiką buvo manoma, kad uždarius tualeto dangtį prieš nuleidžiant vandenį, užkertamas kelias vadinamajam „tualeto fontanui” – mikroskopinių vandens lašelių su bakterijomis išsisklaidymui ore. Tačiau naujausios studijos rodo, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė nei manyta anksčiau.

Mokslininkų komanda iš Sanitarinių technologijų instituto atliko išsamų tyrimą, kuriame buvo stebima, kaip skirtingomis sąlygomis sklinda mikroorganizmai iš tualeto. Jie naudojo specialius jutiklius ir fluorescenciniais dažais pažymėtą vandenį, kad tiksliai nustatytų, kaip toli gali nukeliauti mažiausi vandens lašeliai.

Tyrimas atskleidė, kad nors uždarytas dangtis iš tiesų sumažina ore pasklidusių dalelių kiekį, jis nesustabdo visų mikroorganizmų plitimo. Dalis vandens lašelių vis tiek prasiskverbia pro mažiausius tarpus tarp dangčio ir tualeto krašto, o dalis bakterijų išlieka ore ilgą laiką po nuleidimo.

Modernūs tualetai – nauja realybė

Šiuolaikiniai tualetai sukurti taip, kad sumažintų vandens išsisklaidymą nuleidimo metu. Dauguma naujų modelių turi specialiai suprojektuotus vidinius mechanizmus, kurie kontroliuoja vandens srautą ir kryptį. Tai reiškia, kad naujesni tualetai išskiria gerokai mažiau aerozolių nei senesni modeliai.

Tyrėjai pastebėjo, kad tualeto konstrukcija turi didesnę reikšmę bakterijų plitimui nei pats dangčio uždarymas. Kai kurie modernūs tualetai su pažangia vandens nuleidimo sistema sukelia mažiau „fontano efekto” net su atidarytu dangčiu, palyginti su senesniais modeliais, kurių dangtis uždarytas.

Be to, naujos kartos tualetų paviršiai dažnai apdorojami antimikrobinėmis medžiagomis, kurios slopina bakterijų augimą. Tokios technologijos kaip sidabro jonų įterpimas į keramikos paviršių gali sumažinti bakterijų kolonijų skaičių iki 99%.

Kas iš tikrųjų svarbiausia vonios kambario higienai?

Įdomu tai, kad mokslininkai nustatė, jog tualeto dangčio uždarymas gali būti mažiau svarbus nei kiti veiksniai, užtikrinantys vonios kambario švarą. Pavyzdžiui, reguliarus tualeto valymas specialiomis priemonėmis, ypač po tualeto indo vidinio krašto apačia, kur kaupiasi daugiausia bakterijų, yra daug efektyvesnis būdas sumažinti mikrobų kiekį.

Taip pat itin svarbus rankų plovimas po tualeto naudojimo. Tyrimai rodo, kad tinkamas rankų plovimas su muilu mažiausiai 20 sekundžių sumažina užsikrėtimo riziką gerokai labiau nei tualeto dangčio uždarymas. Tačiau stebėjimai rodo, kad daugelis žmonių skiria rankų plovimui mažiau nei 10 sekundžių, o kai kurie apskritai praleidžia šį žingsnį.

Mikrobiomo vaidmuo ir perdėta baimė

Dar vienas svarbus aspektas, kurį pabrėžia naujausi tyrimai – perdėta baimė dėl bakterijų. Nors kai kurie mikroorganizmai gali sukelti ligas, dauguma bakterijų, su kuriomis susiduriame kasdien, yra nepavojingos ar net naudingos. Mokslininkai pastebėjo, kad pernelyg sterili aplinka gali turėti neigiamą poveikį imunitetui, ypač vaikams.

Žmogaus organizmas evoliucionavo kartu su įvairiomis bakterijomis, ir tam tikras kontaktas su mikroorganizmais yra būtinas imuninės sistemos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad pernelyg sterilios aplinkos gali būti viena iš priežasčių, kodėl didėja alergijų ir autoimuninių ligų paplitimas išsivysčiusiose šalyse.

Nauji požiūriai į vonios kambario higieną

Vietoj dangčio uždarymo, mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį į kitus aspektus:

• Reguliariai keisti dantų šepetėlius ir laikyti juos toliau nuo tualeto
• Naudoti ventiliaciją vonios kambaryje, kuri padeda pašalinti drėgmę ir mikroorganizmus
• Dažnai skalbti rankšluosčius ir vonios kilimėlius, kurie dažnai tampa bakterijų veisimosi vietomis
• Naudoti probiotines valymo priemones, kurios ne naikina visas bakterijas, o skatina naudingų mikroorganizmų augimą

Asmeniniai įpročiai lieka svarbūs

Nepaisant naujų atradimų, asmeniniai įpročiai ir komfortas išlieka svarbūs. Jei jums ramiau, kai tualeto dangtis uždarytas, tai nėra kenksminga praktika – ji vis tiek sumažina dalį išsiskiriančių lašelių. Tačiau svarbu suvokti, kad pats dangčio uždarymas nėra panacėja nuo visų vonios kambario higienos problemų.

Tyrimai taip pat parodė, kad bakterijos gali išlikti ant tualeto paviršių iki 2 valandų po nuleidimo, todėl reguliarus valymas išlieka svarbiausias. Šiuolaikinės valymo priemonės su probiotikais ne tik pašalina kenksmingas bakterijas, bet ir palieka naudingų mikroorganizmų sluoksnį, kuris apsaugo nuo patogenų įsikūrimo.

Naujas požiūris į seną problemą

Mokslininkai pabrėžia, kad vonios kambario higiena turėtų būti vertinama holistiškai, o ne susitelkiant į vieną veiksnį. Tualeto dangčio uždarymas yra tik vienas iš daugelio aspektų, ir ne pats svarbiausias. Svarbiau yra reguliarus valymas, tinkamas rankų plovimas ir gerai veikianti ventiliacija.

Taigi, ar būtina uždaryti tualeto dangtį? Atsakymas nėra vienareikšmis. Tai gali šiek tiek sumažinti bakterijų plitimą, tačiau nėra tokia svarbi praktika, kaip manyta anksčiau. Svarbiausia – laikytis bendros higienos principų ir sukurti sveiką pusiausvyrą tarp švaros ir natūralaus kontakto su aplinkos mikroorganizmais.