Koks kūno tipas yra pavojingiausias: obuolio, kriaušės ar smėlio laikrodžio?

Kūno forma atspindi ne tik estetinius skirtumus. Moksliniuose tyrimuose nuolat nurodoma, kad obuolio formos kūnas kelia didžiausią riziką sveikatai. Šis modelis, kuriam būdingas centrinis nutukimas, yra glaudžiai susijęs su visceralinių riebalų kaupimusi aplink svarbiausius organus. Toks riebalų pasiskirstymas trikdo medžiagų apykaitos procesus ir didina uždegimo žymenų kiekį kraujyje. Nors kriaušės ir smėlio laikrodžio figūros kelia susirūpinimą, obuolio figūra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu ir metaboliniu sindromu, ji kelia ypatingą susirūpinimą. Šios skirtingos rizikos priežastys atskleidžia svarbias įžvalgas apie žmogaus fiziologiją.

Kūno riebalų pasiskirstymo modelių supratimas

Riebalų pasiskirstymas žmogaus organizme labai skiriasi tarp atskirų individų ir iš esmės skirstomas į tris skirtingus modelius: obuolio, kriaušės ir smėlio laikrodžio.

Obuolio figūra pasižymi riebalų koncentracija pilvo ir viršutinės kūno dalies srityje, todėl jos vidurys yra apvalus, o galūnės palyginti plonesnės. Kriaušės formos asmenys riebalus daugiausia kaupia klubų, šlaunų ir sėdmenų srityse, o viršutinė kūno dalis yra lieknesnė.

Smėlio laikrodžio figūra pasižymi proporcingesniu riebalų pasiskirstymu tarp viršutinės ir apatinės kūno dalies, išlaikant apibrėžtą liemenį.

Šiems modeliams įtakos turi genetika, hormonai, amžius ir gyvenimo būdo veiksniai. Riebalų pasiskirstymo supratimas padeda įvertinti riziką sveikatai, nes kiekvienas riebalų pasiskirstymo modelis yra susijęs su skirtingomis medžiagų apykaitos ir širdies ir kraujagyslių sistemos pasekmėmis.

Mokslas apie obuolio formos kūną

Obuolio formos kūno modelis kelia ypač didelę sveikatos problemą tarp trijų pasiskirstymo tipų. Riebalai daugiausia kaupiasi pilvo srityje, o visceralinis riebalinis sluoksnis supa svarbiausius organus, o ne yra po oda.

Tyrimai rodo, kad visceraliniai riebalai yra metaboliškai aktyvūs, išskiriantys uždegiminius citokinus ir hormonus, kurie tiesiogiai patenka į portalinę kraujotaką. Šis biologinis aktyvumas trikdo jautrumą insulinui ir skatina sisteminį uždegimą, sudarydamas fiziologinį pagrindą metaboliniam sindromui, širdies ir kraujagyslių ligoms bei 2 tipo diabetui.

Visceraliniai riebalai, esantys netoli kepenų, ypač veikia kepenų funkciją, didina gliukozės ir trigliceridų gamybą, kartu mažindami DTL cholesterolio kiekį, todėl obuolio forma yra pavojinga medžiagų apykaitai.

Su kriaušės formos kūnu susiję pavojai sveikatai

lower body health risks

Nors obuolio formos kūnas kelia nemažai sveikatos problemų, kriaušės formos kūnas pasižymi gerokai kitokiu medžiagų apykaitos profiliu. Tyrimai rodo, kad kriaušės formos asmenims, palyginti su obuolio formos asmenimis, kyla mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir metabolinio sindromo rizika.

Tačiau kriaušės figūra nėra be sveikatos problemų. Riebalų koncentracija apatinėje kūno dalyje susijusi su padidėjusia venų nepakankamumo, venų varikozės, kelių ir klubų osteoartrito rizika dėl papildomo svorio poveikio šiems sąnariams. Kai kurie tyrimai taip pat rodo sąsajas su apatinės kūno dalies limfotakos problemomis ir celiulito formavimusi.

Smėlio laikrodžio figūros: Metabolinės pasekmės

Smėlio laikrodžio figūros: Metabolinės pasekmės

Smėlio laikrodžio figūra – tai trečiasis pagrindinis kūno tipas, kuriam būdingas santykinai subalansuotas riebalų pasiskirstymas tarp viršutinės ir apatinės kūno dalies, su apibrėžtu liemeniu. Ši kūno forma paprastai pasižymi palankesniu medžiagų apykaitos profiliu nei obuolio formos kūnas, tačiau neturi reikšmingų pranašumų prieš kriaušės formas.

Tyrimai rodo, kad smėlio laikrodžio figūros išlaiko geresnį jautrumą insulinui nei obuolio figūros, o adiponektino ir leptino– hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą ir apetitą – lygisyra subalansuotas. Proporcingas riebalų pasiskirstymas paprastai koreliuoja su mažesniais sisteminio uždegimo žymenimis ir mažesne širdies ir kraujagyslių rizika.

Tačiau smėlio laikrodžio figūros asmenys neturėtų savęs laikyti apsaugotais nuo medžiagų apykaitos sutrikimų, nes bendras kūno riebalų kiekis procentais išlieka kliniškai reikšmingesnis nei vien figūra.

Visceraliniai ir poodiniai riebalai: kodėl svarbi vieta

visceral fat metabolic health matters

Už išorinės kūno formų išvaizdos slypi esminis riebalų pasiskirstymo skirtumas, kuris daro didelę įtaką medžiagų apykaitos rezultatams. Visceraliniai riebalai, kurie kaupiasi aplink vidaus organus, aktyviai išskiria uždegimines medžiagas ir trikdo hormonų pusiausvyrą. Šis metaboliškai aktyvus audinys didina atsparumą insulinui ir širdies ir kraujagyslių sistemos riziką, ypač obuolio formos asmenims.

Priešingai, poodiniai riebalai, esantys tiesiai po oda, kelia mažesnį pavojų sveikatai. Nors šis riebalų tipas, kuris dažniausiai aptinkamas kriaušės formos kūnuose, vis dar gali kaupti kalorijų perteklių, jis pasižymi mažesniu endokrininiu aktyvumu ir mažesniu poveikiu medžiagų apykaitai.

Šio skirtumo supratimas padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams nustatyti rizikos pacientus, nepriklausomai nuo bendro kūno svorio ar KMI skaičiavimų.

Genetiniai veiksniai, turintys įtakos kūno tipui ir rizikai

Genetinis paveldimumas atlieka svarbų vaidmenį nustatant kūno riebalų pasiskirstymo modelius ir susijusią riziką sveikatai. Tyrimai rodo, kad tam tikri genų variantai daro įtaką tam, ar žmogus bus obuolio ( centrinis nutukimas), ar kriaušės (periferinis nutukimas) tipo. Pavyzdžiui, PPARG genas turi įtakos riebalų apykaitai ir kaupimui, o FTO genas – apetito reguliavimui ir energijos sąnaudoms.

Šeimos tyrimai rodo, kad pirmos eilės giminaičiai dažnai turi panašių kūno sandaros tendencijų, o liemens ir klubų santykio paveldimumo įverčiai svyruoja nuo 40 iki 60 %. Tačiau genetinis polinkis nereiškia likimo – aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdo pasirinkimai gali gerokai pakeisti genetinę raišką per epigenetinius mechanizmus.

Kaip kūno tipai keičiasi su amžiumi ir hormonais

Natūralus senėjimas ir hormonų svyravimai per gyvenimą smarkiai veikia kūno riebalų pasiskirstymo modelius ir dažnai keičia vieną kūno tipą į kitą. Jaunesnės moterys paprastai išlaiko kriaušės ar smėlio laikrodžio figūrą, tačiau menopauzės metu, sumažėjus estrogenų kiekiui, riebalai pasislenka link pilvo ir susiformuoja obuolio figūra. Vyrai patiria panašius pokyčius – sumažėjus testosterono kiekiui, padidėja visceralinių riebalų sankaupos.

Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis yra reikšmingi hormonų pokyčiai, kurie laikinai pakeičia kūno sudėtį. Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, dar labiau veikia riebalų kaupimąsi, nukreipdami riebalinį audinį į vidurinę kūno dalį, nepriklausomai nuo pradinio kūno tipo. Šie poslinkiai didina kardiometabolinę riziką, ypač kai pereinama prie obuolio formos pasiskirstymo.

Prevencijos strategijos pagal jūsų kūno formas

Nors genetinis polinkis lemia pagrindinius kūno riebalų pasiskirstymo modelius, įgyvendinant tikslines prevencijos strategijas, pagrįstas individualiomis kūno formomis, galima labai sumažinti riziką sveikatai.

Obuolio formos asmenys turėtų teikti pirmenybę širdies ir kraujagyslių mankštai ir reguliariai stebėti gliukozės kiekį kraujyje. Viduržemio jūros regiono dieta gali padėti sumažinti visceralinių riebalų kaupimąsi.

Kriaušės formos kūnui jėgos treniruotės, orientuotos į apatinę kūno dalį, padeda palaikyti medžiagų apykaitos sveikatą, o smėlio laikrodžio tipui naudingos viso kūno pasipriešinimo treniruotės, kad būtų išsaugotas raumenų masės pasiskirstymas.

Nepriklausomai nuo figūros, labai svarbu nuolatinis fizinis aktyvumas, tinkamas miegas, streso valdymas ir reguliarūs sveikatos patikrinimai. Net ir nedidelis 5-10 % svorio sumažinimas gali labai pagerinti visų kūno tipų medžiagų apykaitos parametrus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

You May Also Like

Rekomenduojami video