Daržovės yra sveikos mitybos pagrindas visame pasaulyje, tačiau kai kurios iš jų slepia mirtinas paslaptis. Tokiuose įprastuose produktuose, kaip bulvės, pomidorai ir pupelės, netinkamai paruoštose daržovėse yra toksiškų junginių. Kasmet hospitalizuojama dėl nepakankamai termiškai apdorotų pupelių ar žaliųjų bulvių vartojimo. Net rabarbaruose, kurie švenčiami pyraguose, yra pakankamai nuodingų lapų, galinčių sukelti inkstų nepakankamumą. Grybautojams gresia ypatingas pavojus, nes nuodingos grybų rūšys dažnai imituoja valgomuosius, o tai sukelia mirtinas pasekmes. Skirtumą tarp maistingumo ir nuodingumo dažnai lemia žinios ir tinkami paruošimo būdai.
Nakvišinių šeimos augalai: Toksiška tiesa apie pomidorų ir bulvių lapus
Nors daugelis žmonių mėgaujasi pomidorais ir bulvėmis kaip pagrindiniais maisto produktais, tik nedaugelis supranta, kad tam tikrose šių augalų dalyse yra pavojingų junginių.
Abi daržovės priklauso nakvišinių (Solanaceae) šeimai (Solanaceae) ir gamina solaniną, nuodingą glikoalkaloidą, kurio daugiausia randama jų lapuose, stiebuose ir žaliose dalyse. Šių nuodingų dalių vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, galvos skausmus, o sunkiais atvejais – neurologinius simptomus.
Solanino koncentracija padidėja žaliose arba sudygusiose bulvėse. Labai svarbu tinkamai paruošti maistą – visada išmeskite bulvių daigus, žalias dalis ir niekada nevalgykite pomidorų ar bulvių lapų. Šios atsargumo priemonės užtikrina saugų šių maistingų daržovių vartojimą.
Žalios inkstų pupelės: 5 valandų gaminimo taisyklė, kuri gali išgelbėti jūsų gyvybę
Daugelis žmonių nesuvokia, kad netinkamai išvirtos pupelės gali būti pavojingesnės už žalią mėsą. Šiose paplitusiose ankštinėse daržovėse yra didelė koncentracija fitohemagliutinino, toksiško lektino, sukeliančio sunkius virškinimo trakto sutrikimus.
Žaliose pupelėse yra nuo 20 000 iki 70 000 hemagliutinino vienetų, o tinkamai išvirtose pupelėse – tik 200-400 vienetų. Suvalgius vos 4-5 nepakankamai išvirtas pupeles, per 1-3 valandas gali pasireikšti tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.
Pagrindinė saugos taisyklė: Išmirkykite pupeles bent 5 valandas, išpilkite vandenį, tada intensyviai virkite ne trumpiau kaip 30 minučių. Niekada nenaudokite lėtaeigės viryklės žalioms pupelėms virti.
Kasava: Kaip netinkamas perdirbimas išlaisvina mirtiną cianidą
Milijonų žmonių visame pasaulyje vartojamame manijame yra junginių, kurie gali virsti mirtinai pavojingu cianido vandeniliu, jei nėra tinkamai apdorojami. Šie junginiai, vadinami cianogeniniais glikozidais, pažeidus augalo ląsteles išskiria vandenilio cianidą.
Tinkamas paruošimas apima lupimą, tarkavimą, mirkymą, rauginimą ir kruopštų virimą. Per šimtmečius susiformavę tradiciniai metodai veiksmingai pašalina toksiškus junginius. Komerciniai produktai, pavyzdžiui, tapijoka, perdirbami saugiai.
Netinkamas perdirbimas gali sukelti ūminį apsinuodijimą cianidu, kurio simptomai svyruoja nuo galvos skausmo ir svaigimo iki kvėpavimo nepakankamumo, traukulių ir mirties. Tose vietovėse, kur manijokai yra pagrindinis maisto produktas, lėtinis poveikis siejamas su neurologiniais sutrikimais ir paralyžiuojančiomis ligomis, pavyzdžiui, konzo.
Rabarbarų lapai: Kalcio oksalato pavojinga zona
Ryškūs rabarbarų stiebai puikuojasi pavasariniuose pyraguose ir desertuose visoje Šiaurės Amerikoje ir Europoje, tačiau jų lapuose slypi potencialiai mirtina paslaptis.
Dideli žali lapai turi daug kalcio oksalato kristalų ir tirpios oksalo rūgšties. Vartojami šie junginiai gali smarkiai pažeisti inkstus, nes inkstų kanalėliuose susidaro netirpūs kristalai. Pradiniai simptomai: deginimo pojūtis burnoje, sunkumas ryti, pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmas.
Vos 5 kg lapų gali sukelti mirtiną dozę suaugusiesiems, o vaikams reikia gerokai mažiau. Ruošdami rabarbarų lapus visada juos išmeskite ir laikykite atokiau nuo daržovėms skirto komposto.
Laukinių grybų antrininkai: Kai paieškos eina mirtinai ne taip, kaip norėtųsi.
Nors laukinių grybų rinkimas tampa vis populiaresnis kaip tvari mitybos praktika, jis kelia didelį pavojų dėl toksiškų grybų, kurie labai panašūs į valgomas rūšis.
Mirtinai pavojinga Amanita phalloides (mirties kepurėlė) primena valgomus pievagrybius, o Galerina marginata – medaus grybus. Net patyrę grybautojai gali supainioti Gyromitra esculenta (netikruosius morelius) su tikraisiais moreliais.
Šiose toksiškose rūšyse yra tokių junginių kaip amatoksinai ir giromitrinas, kurie sukelia kepenų nepakankamumą, inkstų pažeidimus ir neurologinį poveikį. Simptomai dažnai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po suvalgymo, todėl pavėluojama suteikti būtinąją pagalbą.
Grybautojai niekada neturėtų vartoti laukinių grybų, jei nėra visiškai tikri dėl jų identifikavimo, ir prieš valgydami turėtų pasikonsultuoti su keliais lauko žinynais ir mikologijos ekspertais.
Neišvirti šeivamedžiai: Paslėpti šio supermaisto pavojai
Šeivamedžio uogos labai išpopuliarėjo kaip maistingųjų medžiagų turtingas supermaistas, liaupsinamas dėl antioksidacinių savybių ir imunitetą stiprinančių savybių, tačiau daugelis vartotojų nežino apie rimtus pavojus sveikatai, kuriuos kelia žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų uogų vartojimas.
Uogose yra cianogeninių glikozidų, kuriuos metabolizuojant susidaro vandenilio cianidas – stiprus toksinas. Tinkamas virimas neutralizuoja šiuos junginius, todėl šeivamedžio uogos yra saugios vartoti.
Apsinuodijimo šeivamedžiu simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sunkiais atvejais – kvėpavimo sutrikimai.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja prieš vartojimą šeivamedžio uogas kruopščiai išvirti ir visiškai vengti neprinokusių uogų, lapų ir stiebų, nes šiose dalyse yra didesnė nuodingų junginių koncentracija.
Žaliosios bulvės: Kodėl niekada neturėtumėte valgyti šių saulės apšviestų bulvių?
Kukli bulvė, kuri yra pagrindinis maistas viso pasaulio virtuvėse, slepia pavojingą paslaptį, kai nuo saulės poveikio ji tampa žalia. Ši žaluma rodo, kad bulvėse yra solanino, glikoalkaloidinio toksino, kuris susidaro bulves veikiant šviesai.
Apsinuodijimas solaninu gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos skausmus, o sunkiais atvejais – neurologinius sutrikimus. Net nedidelis kiekis gali sukelti simptomus jautriems asmenims. Didžiausia koncentracija būna odoje ir daiguose.
Maisto saugos ekspertai rekomenduoja išmesti bulves su dideliu žalumu. Jei žalumas nedidelis, kruopščiai nulupus visas žalias dalis prieš gaminant maistą galima sumažinti riziką, nors visiškas toksino pašalinimas nėra garantuotas.
Karčiosios cukinijos ir agurkai: Apsinuodijimo agurbitacinu rizika
Bulvės nėra vienintelės įprastos daržo daržovės, kuriose gali būti toksinų; karčiosios cukinijos ir agurkai kelia rimtą pavojų sveikatai dėl natūraliai susidarančių junginių, vadinamų cucurbitacinais.
Šie apsauginiai junginiai, suteikiantys paveiktoms daržovėms labai kartaus skonio, gali sukelti apsinuodijimą kukurbitacinais, kuriam būdingi stiprūs virškinimo trakto sutrikimai, įskaitant pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir pilvo spazmus. Kraštutiniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.
Kryžminis apsidulkinimas su dekoratyviosiomis ar laukinėmis veislėmis dažnai sukelia cucurbitacino susidarymą. Daržininkai ir vartotojai turėtų nedelsdami išmesti neįprastai kartaus skonio cukiniją ar agurką, o ne bandyti virti ar maskuoti kartumą, nes karštis šių toksinų nesunaikina.
Akei vaisiai: Jamaikos delikatesas, galintis sukelti hipoglikeminį sindromą
Jamaikos nacionalinis vaisius, akei, yra įdomus paradoksas, nes jis yra ir mėgstamas kulinarinis produktas, ir potencialiai mirtinas maistas, jei netinkamai paruoštas.
Neprinokusiuose akey yra hipoglicino A ir B toksinų, kurie gali sukelti Jamaikos vėmimo ligą, pasireiškiančią stipria hipoglikemija, vėmimu, o kraštutiniais atvejais – koma ar mirtimi. Vaisius reikia skinti tik tada, kai jie natūraliai atsiveria ant medžio, atskleisdami valgomus geltonus kauliukus.
Prieš ruošiant maistą reikia visiškai pašalinti nuodingas juodas sėklas ir raudoną membraną. Tinkamai paruoštas akei yra visiškai saugus, todėl jį galima patiekti nacionaliniame Jamaikos patiekale – akei su sūria žuvimi.
Limos pupelės: Kai svarbūs tradiciniai paruošimo būdai
Daugelis namų ūkių visoje Amerikoje reguliariai patiekia lima pupeles, nesuvokdami, kad šiose paplitusiose ankštinėse daržovėse yra daug linamarino, cianogeninio glikozido, kuris metabolizuojant gali išskirti vandenilio cianidą.
Žaliose arba netinkamai paruoštose lima pupelėse gali būti toksiškų cianido junginių, ypač tropiniuose regionuose auginamose veislėse. Tradiciniai paruošimo būdai, įskaitant kruopštų mirkymą ir ilgą virimą, yra labai svarbios saugos priemonės, kurios padeda suskaidyti šiuos toksiškus junginius.
FDA reglamentuoja, kad vietinėse lima pupelių veislėse cianido turi būti mažiau nei 200 mg/kg, o kai kuriose tarptautinėse veislėse jo gali būti iki 3 000 mg/kg. Visada išmeskite mirkymo vandenį ir gerai išvirkite laimo pupeles, kol suminkštės.
