Naujausiais tyrimais nustatyta, kad mikroplastiko yra ir vyrų spermoje, ir moterų folikulų skystyje. Šios mikroskopinės dalelės, kurių dydis mažesnis nei 5 mm, į organizmą patenka nurijus, įkvėpus ir prisilietus prie odos. Mokslininkai pastebi šiuos mechanizmus: hormonų veiklos sutrikimus, oksidacinį stresą ir tiesioginį reprodukcinių ląstelių pažeidimą. Preliminarūs tyrimai rodo, kad gali sumažėti vaisingumas, sutrikti embrionų vystymasis ir poveikis kitoms kartoms. Plastiko taršos paplitimas rodo, kad ši tarša yra plačiai paplitusi, todėl kyla svarbių klausimų dėl žmonijos reprodukcinės ateities ir nematomų mūsų nuo plastiko priklausomos civilizacijos pasekmių.
Tylioji invazija: Mikroplastiko aptikimas žmogaus reprodukcinėse sistemose
Nors mokslininkai jau seniai užfiksavo mikroplastiko kiekį vandenynuose ir dirvožemyje, naujausi tyrimai patvirtino jo buvimą žmonių reprodukcinėse sistemose. Naudodami pažangius vaizdavimo ir spektroskopijos metodus, mokslininkai šias mikroskopines daleles aptiko ir vyrų spermoje, ir moterų folikulų skystyje.
Aptikimo procesas apima reprodukcijos mėginių filtravimą per specialias membranas, po to atliekamos dažymo procedūros, kurių metu nustatomi sintetiniai polimerai. Tada elektronų mikroskopija patvirtina dalelių sudėtį ir struktūrą. Taikant šiuos metodus nustatyta, kad polietileno, polipropileno ir PET dalelių koncentracija yra nuo 1 iki 20 mikrometrų dydžio.
Šis atradimas yra labai svarbi pažanga siekiant suprasti, kaip aplinkos teršalai gali paveikti žmonių vaisingumą.
Žalos reprodukcijai mechanizmai: kaip plastiko dalelės sutrikdo vaisingumą
Mechanizmai, kuriais mikroplastikas kenkia reprodukcinei sveikatai, veikia ląsteliniu ir molekuliniu lygmenimis. Tyrimai rodo, kad šios dalelės gali prasiskverbti į reprodukcines ląsteles ir sutrikdyti vaisingumui gyvybiškai svarbius hormoninius signalus.
Vyrams mikroplastikai gali sutrikdyti spermatozoidų judrumą ir pažeisti DNR vientisumą. Moterims jie gali prasiskverbti į folikulinį skystį ir sutrikdyti kiaušialąsčių brendimą bei embriono vystymąsi.
Be to, mikroplastiko sudėtyje dažnai yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, imituojančių hormonus ir sukeliančių reprodukcinės funkcijos sutrikimus. Šios dalelės taip pat gali sukelti oksidacinį stresą ir uždegimines reakcijas reprodukciniuose audiniuose, o tai dar labiau pablogina vaisingumo rezultatus.
Kumuliacinis poveikis kelia susirūpinimą dėl pasekmių žmonių reprodukciniam potencialui iš kartos į kartą.
Iki šiol surinkti įrodymai: Dabartiniai poveikio reprodukcijai tyrimai
Nauji tyrimai pateikia įtikinamų įrodymų, siejančių mikroplastiko poveikį su žmonių reprodukcinės funkcijos sutrikimais. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad mikroplastiko yra žmogaus placentoje, spermoje ir folikuliniame skystyje– kritinėje aplinkoje, supančioje besivystančius kiaušinėlius.
2022 m. tyrimas atskleidė, kad mikroplastiko yra 80 % tirtų spermos mėginių, o tai susiję su sumažėjusiu spermatozoidų judrumu ir koncentracija. Panašiai ir folikulinio skysčio tyrimai parodė, kad mikroplastiko užterštumas susijęs su prastesne oocitų kokybe ir apvaisinimo rodikliais.
Gyvūnų modeliai rodo, kad dėl ilgalaikio poveikio sutrinka hormonų gamyba, vyksta nenormalus gametų vystymasis ir dažniau prarandamas nėštumas, o tai leidžia manyti, kad panašios priežastys gali turėti įtakos žmonių vaisingumo rezultatams.
Poveikis iš kartos į kartą: Kai žala pereina ateities kartoms
Bene didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad mikroplastiko tarša gali pakenkti kelioms kartoms, sukeldama kaskadinę reprodukcinę žalą, kuri neapsiriboja vien iš pradžių paveiktais asmenimis.
Tyrimai, atlikti su gyvūnais, parodė, kad kai tėvai patiria mikroplastiko poveikį, jų palikuonims gali pasireikšti reprodukcinių sutrikimų, nors jie patys niekada nepatyrė tiesioginio poveikio. Tai įvyksta dėl epigenetinių modifikacijų– genų raiškos pokyčių nepakeitus DNR sekos – kurios gali išlikti per kelias kartas.
Tyrimai rodo, kad šis transgeneracinis poveikis gali pasireikšti sumažėjusiu vaisingumu, nenormaliu lytinių ląstelių vystymusi ir palikuonių hormoniniais sutrikimais. Tai rodo, kad mikroplastikas laikui bėgant gali eksponentiškai mažinti reprodukcinį pajėgumą ir kelti neištirtą grėsmę populiacijos tvarumui.
Pasauliniu mastu: Mikroplastiko poveikio ir vaisingumo mažėjimo kartografavimas
Pasauliniu mastu: Mikroplastiko poveikio ir vaisingumo mažėjimo kartografavimas
Duomenys iš viso pasaulio rodo nerimą keliantį ryšį tarp regionų, kuriuose didelė tarša mikroplastiku, ir užfiksuoto gimstamumo mažėjimo. Tyrimai, atlikti 152 šalyse, rodo, kad šalyse, kuriose plačiai gaminamas plastikas arba netinkamai tvarkomos atliekos, gimstamumas mažėja labiau nei tikėtini demografiniai pokyčiai.
Pietryčių Azijos žvejų bendruomenės pasižymi iki 32 proc. didesniu nevaisingumu, palyginti su vidaus vandenų gyventojais. Be to, pramoninėse zonose Kinijoje, Indijoje ir kai kuriose Europos dalyse pastebimi susirūpinimą keliantys dėsningumai, kai mikroplastiko koncentracija vandens ištekliuose tiesiogiai siejama su mažėjančiais spermos kokybės rodikliais.
Šiuo metu mokslininkai, siekdami nustatyti galutinius priežastinius ryšius, atlieka ilgalaikius aplinkos užterštumo lygio ir reprodukcinės sveikatos rodiklių tyrimus.
Ne tik reprodukcija: Mikroplastiko bioakumuliacijos platesnis poveikis sveikatai
Mikroplastikų taršos pasekmės toli gražu neapsiriboja reprodukcine sveikata – dėl sudėtingų bioakumuliacijos procesų ji daro poveikį daugeliui organizmo sistemų . Tyrimai rodo, kad šios dalelės gali prasiskverbti pro kraujo ir smegenų barjerą, todėl gali sukelti neurologinių sutrikimų ir kognityvinių funkcijų sutrikimų.
Mikroplastikas taip pat kaupiasi svarbiausiuose organuose, įskaitant kepenis, inkstus ir plaučius, kur gali sukelti uždegimą, oksidacinį stresą ir ląstelių pažeidimus.
Endokrininės sistemos sutrikimai kelia dar vieną didelį susirūpinimą, nes su plastiku susijusios cheminės medžiagos imituoja hormonus ir gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus, imuninės sistemos disfunkciją ir didesnę vėžio riziką. Šis sisteminis poveikis daro kaskadinį poveikį visuomenės sveikatos sistemoms visame pasaulyje.
Sprendimai ir strategijos: Mikroplastiko sukeltos reprodukcijos krizės problemos sprendimas
Mikroplastiko taršos keliamai grėsmei reprodukcijai įveikti reikia įvairiapusio požiūrio, apimančio politikos reformą, technologines naujoves ir individualius veiksmus.
Politikai turi įgyvendinti griežtesnes plastiko gamybos ir šalinimo taisykles ir kartu finansuoti reprodukcinės sveikatos mokslinius tyrimus. Technologiniai sprendimai apima pažangių geriamojo vandens filtravimo sistemų kūrimą ir naujoviškas biologiškai skaidžias įprasto plastiko alternatyvas.
Individualiai mažinant vienkartinio plastiko vartojimą, renkantis natūralaus pluošto drabužius ir naudojant stiklinius ar nerūdijančio plieno indus galima sumažinti mikroplastiko poveikį. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, gydydami nevaisingus pacientus, turėtų apsvarstyti galimybę reguliariai atlikti tyrimus dėl mikroplastiko bioakumuliacijos reprodukciniuose audiniuose.
Šios papildomos strategijos suteikia vilties pakeisti reprodukcijos tendencijas, susijusias su mikroplastiko tarša.
