Insulto prevencija priklauso nuo rizikingo elgesio supratimo . Tyrimais nustatyti trys konkretūs įpročiai, turintys pražūtingų pasekmių: nekontroliuojama hipertenzija, cigarečių rūkymas ir sėslus gyvenimo būdas bei netinkama mityba. Šie veiksniai palaipsniui pažeidžia kraujagysles ir sudaro idealias sąlygas insultui išsivystyti. Nors šie įpročiai smarkiai didina riziką, jie turi vieną svarbią savybę – juos galima keisti. Medicinos ekspertai pabrėžia, kad žinios apie šiuos veiksnius yra veiksmingų prevencijos strategijų pagrindas. Mokslo žinios apie tai, kaip šis elgesys veikia cerebrovaskulinę sveikatą, atskleidžia netikėtas sąsajas.
Nuolatinė nekontroliuojama hipertenzija: Tylusis insulto katalizatorius
Hipertenzija, dažnai vadinama „tyliuoju žudiku”, yra svarbiausias modifikuojamas insulto rizikos veiksnys. Kai kraujospūdis nuolat viršija 130/80 mmHg, jis palaipsniui pažeidžia arterijų sieneles, spartina aterosklerozę ir silpnina smegenų kraujagysles.
Tyrimai rodo, kad asmenims, sergantiems nekontroliuojama hipertenzija, insulto rizika yra iki penkių kartų didesnė nei tiems, kurių kraujospūdis yra normalus. Pavojus padidėja, kai hipertenzija pasireiškia kartu su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas ar diabetas.
Reguliarus stebėjimas, medikamentų vartojimo laikymasis, mitybos pokyčiai (ypač natrio vartojimo mažinimas), reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas yra kertinės intervencinės priemonės, padedančios kontroliuoti hipertenziją ir gerokai sumažinti insulto riziką.
Cigarečių rūkymas ir tabako vartojimas: Niokojantis poveikis smegenų kraujagyslių sveikatai
Tabako žalingas poveikis toli gražu neapsiriboja tik kvėpavimo sistema ir yra antras pagal svarbą modifikuojamas insulto rizikos veiksnys. Rūkymas padvigubina išeminio insulto riziką ir keturis kartus padidina hemoraginio insulto riziką dėl daugelio mechanizmų.
Nikotinas ir anglies monoksidas pažeidžia kraujagyslių dangalus, spartina aterosklerozę ir didina kraujospūdį. Be to, rūkymas didina fibrinogeno kiekį ir skatina trombocitų agregaciją, todėl susidaro hiperkoaguliacijos būsena, palanki krešulių susidarymui.
Tyrimai rodo, kad insulto rizika pradeda mažėti iš karto po metimo rūkyti, o po penkerių metų nerūkymo buvę rūkaliai pasiekia nerūkančiųjų rizikos lygį. Net ir pasyvus rūkymas padidina insulto riziką 30 %.
Sėdimas gyvenimo būdas ir prasta mityba – puiki audra insulto rizikai
Nors dauguma žmonių pripažįsta, kad mityba ir fizinis aktyvumas turi įtakos bendrai sveikatai, tik nedaugelis supranta, kokį sinerginį poveikį šie veiksniai turi insulto rizikai. Tyrimai rodo, kad sėslus elgesys kartu su daug natrio ir riebalų turinčia mityba akivaizdžiai didina smegenų kraujagyslių pavojų.
Fizinis pasyvumas lemia hipertenziją ir nutukimą, o dieta, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų, skatina uždegimą ir arterijų pažeidimus. Kartu šie veiksniai spartina aterosklerozę ir didina kraujospūdį – pagrindinius insulto sukėlėjus.
Mokslininkai rekomenduoja kas savaitę bent 150 minučių saikingai mankštintis, taip pat laikytis Viduržemio jūros regiono dietos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams ir liesiems baltymams. Net ir nedidelis gyvenimo būdo pagerinimas gali gerokai sumažinti insulto tikimybę, kai vienu metu atsižvelgiama į abu veiksnius.
