Šveicarijos mokslininkams atgaivinus mirtiną 1918 m. „ispaniškojo gripo” virusą, tai reikšmingas mokslinis poelgis, turintis gilių pasekmių. Laikydamiesi griežtų biologinės saugos protokolų, mokslininkai siekia iššifruoti genetinius veiksnius, dėl kurių ši konkreti atmaina prieš šimtmetį nusiaubė pasaulio gyventojus. Projekte balansuojama tarp galimos naudos pasirengimui pandemijoms ir biologiniam saugumui būdingos rizikos. Supratimas, kodėl mokslininkai tyčia atkurtų milijonus žmonių pražudžiusį patogeną, kelia svarbius klausimus apie mokslo ribas, etinę atsakomybę ir nuolatinį žmonijos pažeidžiamumą dėl pandemijos grėsmių.
Istorinis 1918 m. H1N1 pandemijos poveikis
Nors visuomenės atmintyje 1918 m. H1N1 gripo pandemija, liaudiškai vadinama „ispaniškuoju gripu”, iš esmės nustelbė Pirmąjį pasaulinį karą, ji priskiriama prie mirtiniausių istorijoje ligų protrūkių. 1918-1920 m. šiuo virusu užsikrėtė apie 500 mln. žmonių,t. y. trečdalis pasaulio gyventojų, ir jis nusinešė 20-50 mln. gyvybių visame pasaulyje.
Kitaip nei įprastos gripo atmainos, kuriomis dažniausiai serga pagyvenę ir labai jauni žmonės, 1918 m. virusas buvo ypač mirtinas 20-40 metų amžiaus sveikiems suaugusiesiems. Ši demografinė anomalija sutrikdė bendruomenių gyvenimą, nusmukdė ekonominį produktyvumą ir paliko našlaičiais vaikus.
Beprecedentis pandemijos mirtingumas iš esmės pakeitė visuomenės sveikatos metodus ir padėjo pagrindus šiuolaikinėms užkrečiamųjų ligų priežiūros sistemoms.
Virusų atgaivinimo mokslinio pagrindimo supratimas
Mokslinis 1918 m. H1N1 viruso atgaivinimas yra mokslininkų apskaičiuota rizika, kurios jie ėmėsi siekdami užkirsti kelią panašaus masto pandemijoms ateityje. Tirdami atkurtą virusą griežtai kontroliuojamomis biologinės saugos sąlygomis, mokslininkai gali nustatyti konkrečius genetinius komponentus, dėl kurių šis virusas tapo itin virulentiškas.
Šie tyrimai leidžia virusologams kurti geresnes priežiūros sistemas, skirtas pavojingoms cirkuliuojančių gripo padermių mutacijoms aptikti. Be to, suprantant 1918 m. viruso patogeninius mechanizmus, lengviau kurti veiksmingesnius antivirusinius vaistus ir universalias vakcinas nuo gripo. Tokios žinios labai svarbios pasirengimui pandemijoms, todėl sveikatos priežiūros institucijos gali greitai reaguoti, jei natūraliai kiltų panašios virusinės grėsmės.
Taikomi biologinės saugos protokolai ir apribojimo priemonės
Kaip laboratorijoje saugiai laikyti vieną iš mirtiniausių istorijoje patogenų? Šveicarijos komanda dirba 4 biologinės saugos lygio (BSL-4) patalpose – aukščiausio lygio mikrobiologiniams tyrimams skirtose patalpose. Šiose laboratorijose yra daugybė fizinių barjerų, įskaitant oro užraktus, neigiamo oro slėgio sistemas ir HEPA filtrą.
Mokslininkai laikosi griežtų protokolų: dėvi teigiamo slėgio kostiumus su specialiais oro šaltiniais, įdiegtos perteklinės saugos sistemos ir taikomos cheminio nukenksminimo procedūros visoms iš patalpų išvežamoms medžiagoms. Visas personalas yra griežtai apmokytas ir mediciniškai prižiūrimas. Tarptautiniai priežiūros komitetai stebi, kaip laikomasi nustatytų saugos standartų, kad būtų sumažintas galimas pavojus visuomenės sveikatai.
Galima nauda šiuolaikinei pasirengimo pandemijoms sistemai
Rekonstruotų istorinių patogenų tyrimai suteikia precedento neturinčių įžvalgų apie virusų evoliuciją ir pandemijų dinamiką. Nagrinėdami 1918 m. gripo viruso molekulinę struktūrą, mokslininkai gali nustatyti, kokios genetinės mutacijos lėmė jo išskirtinį virulentiškumą ir užkrečiamumą.
Šios žinios tiesiogiai pasitarnauja šiuolaikinėms priežiūros sistemoms, nes sukuriami genetiniai žymenys, signalizuojantys, kada šiuolaikiniai virusai įgyja pavojingų savybių. Be to, supratimas, kaip ispaniškojo gripo virusas sąveikavo su žmogaus imunine sistema, padeda mokslininkams kurti platesnio spektro vakcinas ir antivirusinius vaistus, kurie galėtų veikti prieš kelias gripo atmainas.
Tokie tyrimai galiausiai sustiprina pasaulinę parengtį, nes sutrumpina reakcijos laiką protrūkių metu ir suteikia šablonus greitam kovos su kylančiomis pandemijos grėsmėmis priemonių kūrimui.
Etiniai aspektai ir tarptautinė priežiūra
Nors mokslinė pažanga atkuriant patogenus yra labai naudinga pasirengimui pandemijoms, ji kartu kelia rimtų etinių klausimų, kuriuos reikia kruopščiai išnagrinėti.
Mirtinai pavojingų istorinių virusų atkūrimui reikalingos griežtos tarptautinės priežiūros sistemos. PSO ir mokslo valdymo institucijos nustatė protokolus, pagal kuriuos prieš pradedant tokius mokslinius tyrimus reikia atlikti skaidrų rizikos vertinimą, įrengti saugias izoliavimo patalpas ir atlikti etinę peržiūrą. Šiose sistemose mokslinė pažanga derinama su visuomenės saugumo interesais.
Mokslininkai, atliekantys šiuos tyrimus, turi įrodyti aiškią humanitarinę naudą, kuri nusveria galimą atsitiktinio išleidimo ar netinkamo naudojimo riziką. Tarptautinė mokslo bendruomenė toliau tobulina šiuos priežiūros mechanizmus, kad užtikrintų atsakingus mokslinius tyrimus ir užkirstų kelią dvejopam naudojimui, kuris gali pakenkti, o ne apsaugoti pasaulio gyventojus.
