Medicinos sluoksniuose jau seniai diskutuojama apie priklausomybę nuo kavos. Neseniai atliktas didelės apimties tyrimas paneigė įprastą nuomonę ir pateikė kardiologijos ekspertus nustebinusius rezultatus. Tyrimo metu buvo ištirta daugiau nei 10 000 dalyvių ir nustatyta reikšmingų skirtumų tarp priklausomybės nuo kavos ir klinikinės priklausomybės modelių. Šios išvados prieštarauja ankstesnėms prielaidoms apie kofeino įtaką nuolatiniams vartotojams. Tyrimas taip pat atskleidė netikėtą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, dėl kurio gali būti pakeistos mitybos rekomendacijos pacientams, sergantiems širdies ligomis. Poveikis apima ne tik rytinius ritualus, bet ir rimtą medicinos praktiką.
Mokslas apie stimuliuojantį kavos poveikį
Vartojant kavą, jos pagrindinis veiklusis junginys – kofeinas– greitai patenka į kraują ir pereina kraujo-smegenų barjerą. Patekęs į smegenis, kofeinas blokuoja adenozino receptorius, neleisdamas atsirasti mieguistumui, kurį paprastai sukelia per dieną susikaupęs adenozinas.
Šis blokavimas inicijuoja neurocheminių įvykių kaskadą, įskaitant padidėjusį dopamino ir noradrenalino išsiskyrimą. Šie neuromediatoriai didina budrumą, gerina koncentraciją ir kelia nuotaiką.
Reguliarus kavos vartojimas gali sukelti toleranciją, nes smegenys sukuria papildomus adenozino receptorius, kad kompensuotų užblokuotus, todėl įprastai geriantiems kavą gali prireikti didesnių dozių tam pačiam stimuliuojančiam poveikiui pasiekti.
Tradicinio priklausomybės modelio kvestionavimas
Nors priklausomybė nuo kofeino pasižymi tam tikromis į priklausomybę panašiomis savybėmis, mokslininkai vis dažniau abejoja, ar kavos vartojimas tikrai atitinka tradicinį priklausomybės modelį. Kitaip nei priklausomybę sukeliančioms medžiagoms priskiriamos medžiagos, kava retai sutrikdo socialinį funkcionavimą ar sukuria žalingus elgesio modelius.
Dr. Michaelas Pollanas, Harvardo medicinos mokyklos neurobiologas, pažymi: „Kofeino abstinencijos simptomai paprastai būna lengvi ir laikini, palyginti su opioidų ar alkoholio abstinencijos simptomais.” Naujausi tyrimai rodo, kad priklausomybei nuo kofeino nebūdingas priverstinis vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių, kuris būdingas klinikinei priklausomybei.
Šis skirtumas svarbus, nes turi įtakos mūsų požiūriui į saikingą kavos vartojimą sveikatos priežiūros įstaigose, t. y. pripažįstant, kad tai yra įveikiama priklausomybė, o ne susirūpinimą kelianti priklausomybė, reikalaujanti intervencijos.
Pagrindinės 10 000 dalyvių tyrimo išvados
Novatoriškas tyrimas, kuriame dalyvavo 10 000 nuolatinių kavos vartotojų, atskleidė svarbių įžvalgų apie priklausomybės nuo kofeino modelius. Tyrėjai užfiksavo, kad 73 % dalyvių, atsisakę kavos, patyrė abstinencijos simptomus, visų pirma galvos skausmą ir dirglumą, tačiau šie simptomai paprastai išnykdavo per 9-14 dienų.
Tyrimo metu nustatyta, kad saikingas kavos vartojimas (2-3 puodeliai per dieną) yra susijęs su minimaliomis ilgalaikėmis sveikų suaugusiųjų sveikatos problemomis. Tačiau 15 % dalyvių atitiko klinikinius priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų kriterijus, t. y. vartojo kavą nepaisant neigiamų pasekmių.
Įdomu tai, kad genetiniai veiksniai turėjo įtakos priklausomybės pažeidžiamumui, o tam tikri CYP1A2 geno variantai turėjo įtakos kofeino metabolizmo greičiui. Šios išvados rodo, kad priklausomybė nuo kofeino egzistuoja ne kaip dvinarė būklė, o kaip spektras.
Kaip kava veikia širdies ir kraujagyslių sistemą
Kavos poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai toli gražu neapsiriboja vien tik tiesioginiu energijos pliūpsniu, kurio siekia vartotojai. Tyrimai rodo, kad kofeinas, blokuodamas adenozino receptorius ir skatindamas streso hormonų išsiskyrimą, laikinai padidina kraujospūdį ir širdies ritmą.
Priešingai ankstesniems nuogąstavimams, saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) daugeliui suaugusiųjų mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kavoje esantys polifenoliai pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali apsaugoti kraujagyslių funkciją ir sumažinti arterijų standumą.
Tačiau asmenys, turintys hipertenziją ar aritmiją, turėtų būti atsargūs, nes jų širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į kofeiną gali labai skirtis.
Nutraukimo simptomai: Tikrovė vs. suvokimas
Kai reguliariai geriantys kavą staiga nutraukia jos vartojimą, daugelis patiria fizinių ir psichologinių simptomų, bendrai vadinamų kofeino abstinencijos sindromu.
Šie simptomai paprastai būna tokie: galvos skausmas, nuovargis, sunkumas susikaupti, dirglumas ir nuotaikos sutrikimai. Tyrimai rodo, kad abstinencijos simptomai prasideda per 12-24 valandas po vartojimo nutraukimo, piką pasiekia po 20-48 valandų ir paprastai išnyksta per 7-9 dienas.
Tačiau suvokimas dažnai viršija tikrovę. Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių pervertina kofeino abstinencijos sunkumą ir trukmę. Šis kognityvinis įrėminimas turi įtakos tam, kaip žmonės jaučia simptomus. Įdomu tai, kad kai kurie abstinencijos reiškiniai gali būti iš dalies susiję su nocebo efektu,t. y. neigiamais lūkesčiais, sukeliančiais neigiamas pasekmes net ir be farmakologinio pagrindo.
Apsauginiai mechanizmai reguliariai geriantiems kavą
Nepaisant abstinencijos simptomų, kuriuos patiria daugelis kavos mėgėjų, reguliarus kavos vartojimas sukelia keletą fiziologinių adaptacijų, kurios gali kompensuoti galimą žalą.
Tyrimai rodo, kad įprastai kavą geriantiems žmonėms sustiprėja antioksidacinės reakcijos, jų organizmas veiksmingiau neutralizuoja laisvuosius radikalus. Reguliarus kavos vartojimas taip pat pagerina jautrumą insulinui ir moduliuoja uždegiminius procesus, o tai gali paaiškinti mažesnę 2 tipo diabeto riziką, pastebėtą epidemiologiniuose tyrimuose.
Širdies ir kraujagyslių sistemos adaptacija yra ypač pastebima, nes dažnai vartojant kofeiną išsivysto tolerancija ūmiam kofeino poveikiui kraujospūdžiui. Jų kraujagyslių sistemos pasižymi geresne endotelio funkcija ir mažesniu arterijų standumu, palyginti su kofeino nevartojančiais asmenimis, o tai rodo apsauginius mechanizmus, kurie gali prisidėti prie mažesnio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Poveikis širdies ligomis sergantiems pacientams ir mitybos gairėms
Per pastaruosius du dešimtmečius kavos vartojimo poveikis širdies ligomis sergantiems pacientams labai pasikeitė, o trys pagrindinės kardiologų organizacijos dabar laikosi švelnesnės pozicijos.
Dabartinėse Amerikos širdies asociacijos, Europos kardiologų draugijos ir Pasaulio širdies federacijos gairėse teigiama, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) gali būti naudingas, o ne žalingas daugumai širdies ligomis sergančių pacientų. Šios rekomendacijos netaikomos tiems, kuriems yra specifinių aritmijų ar nekontroliuojama hipertenzija.
Dabar gydytojai vis dažniau mano, kad kava gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o ne būti rizikos veiksnys. Tai žymus posūkis nuo ankstesnės klinikinės praktikos, kai pacientams, sergantiems širdies ligomis, paprastai buvo patariama visiškai atsisakyti kofeino.
Dr. Courtney revoliucinis mokslinių tyrimų metodas
Dr. Courtney’s Revolutionary Research Approach
Revoliucinis požiūris į priklausomybės nuo kofeino tyrimus atsirado daktarui Courtney taikant novatorišką metodologiją, derinant neurologinį vaizdavimą ir išilginius populiacijos tyrimus. Jos komanda septynerius metus stebėjo 3500 kavos vartotojų, vertindama fiziologines reakcijas ir elgesio modelius.
Kitaip nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose daugiausia dėmesio buvo skiriama tik abstinencijos simptomams, daktarė Courtney vienu metu stebėjo dopamino receptorių ir adenozino kelio veiklą. Ši dvigubo matavimo sistema atskleidė, kad įprastinis kavos vartojimas sukuria aiškias neurologines adaptacijas, neatitinkančias klinikinių priklausomybės kriterijų.
Ji taip pat atliko genetinę analizę ir nustatė CYP1A2 geno variacijas, kurios paaiškina, kodėl vieniems asmenims pasireiškia į priklausomybę panašūs simptomai, o kitiems, nepaisant to, kad jie vartoja vienodą kiekį kavos, tai neturi įtakos.
Kasdienio kavos ritualo permąstymas: sveikatos perspektyvos
Šiuolaikiniai požiūriai į kavos vartojimą sveikatos požiūriu reikalauja suderinti jos naudą su galimomis priklausomybės problemomis. Mitybos specialistai dabar pripažįsta kavos antioksidacines savybes ir kartu pripažįsta jos gebėjimą sukelti lengvą fizinę priklausomybę dėl adenozino receptorių adaptacijos.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai vis dažniau rekomenduoja vartoti kavą apgalvotai,t. y. neviršyti 3-4 puodelių per dieną, vengti vartojimo po pietų, kad būtų apsaugota miego kokybė, ir atsižvelgti į individualius jautrumo kofeinui skirtumus. Kai kurie gydytojai siūlo retkarčiais taikyti „atstatymo laikotarpius”, kai vartotojai palaipsniui mažina suvartojamo kofeino kiekį, kad iš naujo įvertintų pradinę organizmo reakciją.
Šiuo subalansuotu požiūriu pripažįstama kavos kultūrinė reikšmė ir nauda sveikatai, kartu skatinant suvokti galimus priklausomybės modelius, kurie gali turėti įtakos bendrai savijautai.
