Svogūnai tebėra pagrindinis ingredientas viso pasaulio virtuvėse, vertinamas dėl savito skonio ir tariamos naudos sveikatai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad dažnas jų vartojimas gali netikėtai paveikti virškinimo sistemą. Dėl svogūnams būdingo skonio atsirandantys sieros junginiai gali sukelti per didelę rūgščių gamybą, o didelis fruktanų kiekis gali sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą. Šis įprastas maisto produktas, kurio galima rasti daugybėje patiekalų, kelia ypatingą susirūpinimą asmenims, turintiems specifinį genetinį profilį arba jau esamų ligų. Reikėtų atidžiau išnagrinėti pusiausvyrą tarp kulinarinio malonumo ir virškinamojo trakto sveikatos.
Suprasti svogūnų cheminę sudėtį
Allium genties svogūnuose yra įvairių sieros junginių, kurie suteikia svogūnams išskirtinį aromatą ir skonį. Šie junginiai yra tiosulfinatai, tiosulfonatai ir suloksidai, o alicinas ypač išsiskiria aštrumu.
Pjaustant svogūnus fermentas aliinazė suloksidus paverčia sulfeninėmis rūgštimis, kurios skyla ir sudaro sintropanetilo-S-oksidą – lakiuosius junginius, sukeliančius ašaras.
Be to, svogūnuose yra flavonoidų, pavyzdžiui, kvercetino, kuris pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.
Nors šie junginiai lemia svogūnų naudą sveikatai, pernelyg dažnas jų vartojimas gali turėti neigiamą poveikį tam tikroms organų sistemoms, ypač asmenims, turintiems tam tikrą jautrumą ar sergantiems tam tikromis ligomis.
Kaip dažnas svogūnų vartojimas veikia virškinimo sistemą
Svogūnuose esantys sieros junginiai, nors ir lemia išskirtinį svogūnų skonį, dažnai vartojant svogūnus gali turėti didelį poveikį virškinimo sistemai. Šie junginiai gali sukelti pernelyg didelį rūgšties išsiskyrimą skrandyje, todėl jautriems žmonėms gali atsirasti rėmuo ir rūgšties refliuksas.
Reguliarus jų vartojimas taip pat gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir pilvo diskomfortą. Sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu (DŽS) svogūnuose yra daug fruktanų– fermentuojamų angliavandenių, kurie gali sustiprinti simptomus.
Be to, koncentruotas svogūnų vartojimas gali pabloginti maistinių medžiagų įsisavinimą plonojoje žarnoje, o tai turi įtakos bendram virškinimo efektyvumui ir mitybos būklei.
Klinikiniai įrodymai: Ryšys tarp svogūnų ir organų pažeidimų
Nepaisant to, kad svogūnai yra plačiai paplitęs kulinarinis patiekalas, moksliniai tyrimai, nagrinėjantys galimas sąsajas tarp svogūnų ir organų pažeidimų, pateikė nedaug klinikinių įrodymų.
Dauguma klinikinių tyrimų rodo, kad svogūnai iš tikrųjų yra naudingi organų sistemų apsaugai. Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbti tyrimai rodo, kad svogūnuose esantys sieros junginiai, ypač kvercetinas, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, galinčiomis apsaugoti kepenų ir inkstų funkciją. Pavieniai nepageidaujamų reakcijų atvejai paprastai būdingi asmenims, turintiems specifinę alergiją arba retų medžiagų apykaitos sutrikimų, o ne plačiajai visuomenei.
Medikai sutaria, kad saikingas svogūnų vartojimas kelia minimalią riziką daugelio asmenų, neturinčių ankstesnių susirgimų, organų sveikatai.
Rizikos veiksniai, stiprinantys neigiamą svogūnų poveikį
Keletas pagrindinių rizikos veiksnių gali sustiprinti galimas nepageidaujamas svogūnų vartojimo reakcijas jautriems asmenims. Didesnį jautrumą jau turi asmenys, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, rūgštinio refliukso liga ar tam tikromis alergijomis. Genetinės variacijos, turinčios įtakos sieros junginių apykaitai, gali sustiprinti neigiamą reakciją, ypač virškinamajame trakte.
Didelę reikšmę turi amžius, nes vyresnio amžiaus žmonių tolerancija sumažėja dėl susilpnėjusios fermentų gamybos. Vaistų sąveika, ypač kraujo skystinimo vaistų ir tam tikrų antibiotikų, gali sustiprinti nepageidaujamą poveikį. Be to, svarbu ir vartojimo būdas; žali svogūnai dėl nepakitusios cheminės sudėties paprastai sukelia stipresnes reakcijas nei virti svogūnai, ypač vartojami tuščiu skrandžiu.
Saikingumo rekomendacijos: Kiek yra per daug?
Paprastai mitybos specialistai rekomenduoja daugumai suaugusiųjų svogūnų suvartoti ne daugiau kaip 50-100 gramų per dieną, kad būtų išvengta galimo sisteminio neigiamo poveikio. Tai atitinka maždaug pusę vidutinio dydžio svogūno per dieną.
Asmenys, kurių virškinimo traktas jautrus arba sergantys IBS, turėtų apsvarstyti galimybę sumažinti suvartojamų svogūnų kiekį iki 25-50 gramų. Vartojantys kraują skystinančius vaistus turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, nes svogūnuose esantys junginiai gali sustiprinti antikoaguliantų poveikį.
Žali svogūnai paprastai sukelia ryškesnes reakcijas nei virti svogūnai. Virimas denatūruoja kai kuriuos probleminius junginius. Įvedant svogūnus į mitybą, palaipsniui, kad virškinimo sistema tinkamai prisitaikytų prie sieros junginių.
Alternatyvūs ingredientai panašiam skoniui pasiekti
Tiems, kurie turi riboti svogūnų vartojimą, daugybė pakaitalų gali suteikti panašų skonį be neigiamo poveikio. Laiškiniai svogūnai yra švelnesnė alternatyva, turinti mažiau virškinimo sutrikimus sukeliančių junginių. Indiškoje virtuvėje paplitę asafoetida milteliai, trumpai pakepinti aliejuje, suteikia pikantiškumo.
Pankolio svogūnėlis suteikia saldumo, panašaus į virtą svogūną, o salieras – aromatingo pagrindo sriuboms ir troškiniams. Porų viršūnėse yra mažiau dirgiklių nei jų svogūnėliuose ar įprastuose svogūnuose. Paprikos suteikia sudėtingumo patiekalams, kuriems reikia tekstūros ir umami elementų.
Šios alternatyvos užtikrina, kad jautrūs asmenys vis tiek galės mėgautis gardžiais patiekalais ir kartu saugoti savo virškinimo trakto sveikatą.
