Esant 33 °C temperatūrai, žmogaus organizme įsijungia avariniai vėsinimo mechanizmai. Kraujagyslės išsiplečia, o prakaitavimas suintensyvėja, kad būtų palaikoma maždaug 37 °C temperatūra. Pavojus iškyla, kai temperatūra viršija 40 °C ir sukelia fermentų pažeidimus bei organų nepakankamumą. Vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis kyla didesnis pavojus per didelius karščius. Individuali tolerancija priklauso nuo fizinio pasirengimo lygio, amžiaus ir aklimatizacijos. Tinkamos hidratacijos ir vėsinimo strategijos gali lemti skirtumą tarp diskomforto ir skubios medicininės pagalbos.
Mokslo žinios apie jūsų kūno šilumos reguliavimo sistemą
Kaip žmogaus kūnas išlaiko pastovią vidaus temperatūrą, nepaisant kintančių išorės sąlygų? Termoreguliacija vadinamas procesas, kurio metu pagumburis veikia kaip kūno termostatas. Kai išorės temperatūra pakyla, išsiplečia kraujagyslės, kad padidėtų šilumos praradimas per odą, ir suaktyvėja prakaito liaukos, kad atvėstų išgarindamos šilumą.
Ši homeostatinė sistema subalansuoja šilumos gamybą dėl medžiagų apykaitos procesų ir šilumos praradimą. Esant maždaug 37 °C temperatūrai, organizmas veikia idealiai. Esant aukštesnei nei 40°C temperatūrai, baltymai pradeda denatūruotis ir kyla pavojus, kad svarbiausi organai gali būti pažeisti. Pagyvenę ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės yra labiau pažeidžiami, nes jų reguliavimo mechanizmai gali veikti ne taip efektyviai.
Kai pakyla temperatūra: Jūsų organizmo atsakas į ekstremalias situacijas
Kai išorinė temperatūra viršija komfortišką lygį, žmogaus organizmas inicijuoja keletą avarinių reakcijų, kad išvengtų pavojingo perkaitimo.
Prie odos esančios kraujagyslės greitai išsiplečia, padidėja paviršiaus kraujotaka, kad kuo labiau padidėtų šilumos spinduliavimas. Suintensyvėja prakaitavimas, ekstremaliomis sąlygomis organizmas gali išprakaituoti iki dviejų litrų per valandą. Širdies ritmas padažnėja, kad kraujas būtų efektyviau pumpuojamas į vėsinančias vietas.
Jei šių mechanizmų nepakanka, organizmas patiria karščio išsekimą, kuriam būdingas gausus prakaitavimas, silpnumas ir pykinimas. Jei nesiimama veiksmų, tai gali peraugti į šilumos smūgį, kai šerdies temperatūra viršija 40 °C, prakaitavimas sustoja ir pradeda trikti organų veikla.
Pavojinga riba: Kada karštis tampa pavojingas gyvybei
Žmogaus organizmas pasiekia kritinį pavojų, kai jo šerdies temperatūra viršija 41,5 °C (106,7 °C), ir prasideda fiziologinių sutrikimų kaskada, kuri greitai gali tapti mirtina. Esant šiai ribai fermentai denatūruojasi, baltymai skyla ir suyra ląstelių membranos.
Dėl pažeistų neuronų pablogėja smegenų veikla, todėl atsiranda sumišimas, traukuliai ir sąmonės netekimas. Širdies ir kraujagyslių sistema patiria sunkumų, nes kraujagyslės maksimaliai išsiplečia, o širdies ritmas tampa nereguliarus. Labai pablogėja inkstų ir kepenų veikla.
Jei nesiimama skubių veiksmų– greito šaldymo, intraveninių skysčių ir medicininės pagalbos – mirtis tampa vis labiau tikėtina. Priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir gydymo laiko, mirtingumas nuo šilumos smūgio svyruoja nuo 10 iki 50 %.
Kodėl kai kurie žmonės susitvarko geriau: Individualūs tolerancijos karščiui veiksniai
Žmonių tolerancija karščiui labai skiriasi, o genetiniai, fiziologiniai ir elgsenos veiksniai lemia didelius žmonių reakcijos į ekstremalią temperatūrą skirtumus.
Amžius daro didelę įtaką atsparumui karščiui, nes pagyvenusių ir labai jaunų žmonių termoreguliacija paprastai būna ne tokia efektyvi. Fizinio pasirengimo lygis vaidina svarbų vaidmenį, nes fiziškai pasirengę kūnai efektyviau reaguoja į prakaitavimą.
Aklimatizacija – laipsniškas karščio poveikis kelias dienas ar savaites – leidžia fiziologiškai prisitaikyti, įskaitant padidėjusį prakaito išsiskyrimą ir sumažėjusį druskų netekimą. Vaistų vartojimas, esama sveikatos būklė ir kūno sudėtis dar labiau keičia toleranciją karščiui. Netgi psichologiniai veiksniai turi įtakos jaučiamam karščio stresui, o nusiteikimas turi įtakos fiziologinėms reakcijoms į šiluminius iššūkius.
Pažeidžiamumas karščiui: Kas labiausiai rizikuoja per ekstremalias temperatūras
Nepaisant klimato kontrolės aplinkos pažangos, tam tikroms demografinėms grupėms kyla neproporcingai didelė rizika per karščio bangas ir ekstremalius temperatūros reiškinius.
Pagyvenę žmonės (65 m. ir vyresni) yra ypač pažeidžiami dėl sumažėjusių termoreguliacinių gebėjimų ir dažnai gyvena vieni, o jų socialinė parama yra ribota. Maži vaikai negali veiksmingai reguliuoti kūno temperatūros ar pranešti apie nelaimę. Asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis,ypač širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir kvėpavimo takų sutrikimais, ekstremalaus karščio metu simptomai paūmėja.
Kitos didelės rizikos grupės – nėščios moterys, lauko darbininkai, asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus (diuretikus, antipsichotikus), riboto judrumo asmenys ir benamiai, kurie pavojingų temperatūros šuolių metu neturi galimybės naudotis vėsinimo priemonėmis.
Įspėjamieji ženklai, kad jūsų kūnas perkaista, kurių nereikėtų ignoruoti
Atpažindami ankstyvuosius įspėjamuosius karščio streso požymius galite išvengti gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip šilumos išsekimas ir šilumos smūgis.
Pirmieji požymiai yra gausus prakaitavimas, lipni oda ir raumenų mėšlungis. Kūnui stengiantis reguliuoti temperatūrą, gali pasireikšti galvos svaigimas, silpnumas, galvos skausmas ir pykinimas. Sumišimas, dirglumas ar pakitusi psichikos būklė reikalauja neatidėliotinos pagalbos.
Fiziniai požymiai, tokie kaip greitas, negilus kvėpavimas, padažnėjęs širdies ritmas ir troškulys, signalizuoja apie suaktyvėjusius organizmo kompensacinius mechanizmus. Ypač didelį nerimą kelia nustojimas prakaituoti, nors karščio poveikis tęsiasi, o tai rodo, kad gali ištikti šilumos smūgis, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.
Šlapimo spalvos stebėjimas suteikia papildomos informacijos – tamsus šlapimas rodo didelę dehidrataciją, reikalaujančią skubios rehidratacijos.
Hidratacijos mokslas: Kodėl vien vandens ne visada pakanka
Nors pakankamas vandens kiekis yra būtinas pagrindinei hidratacijai, daugeliu atvejų, norint palaikyti idealią fiziologinę funkciją, reikia daugiau nei vien vandens.
Esant dideliam karščiui ar ilgai trunkančiam fiziniam aktyvumui, organizmas su prakaitu netenka svarbiausių elektrolitų,visų pirma natrio, kalio ir magnio. Šie mineralai reguliuoja nervų funkciją, raumenų susitraukimą ir skysčių pusiausvyrą ląstelėse.
Elektrolitų trūkumas gali sukelti įvairių simptomų – nuo raumenų mėšlungio iki pavojingos širdies aritmijos, net jei vandens suvartojama pakankamai. Ši būklė, hiponatremija, tampa ypač pavojinga per karščio bangas.
Medicinos specialistai rekomenduoja vartoti elektrolitais praturtintus gėrimus arba į vandenį pridėti nedidelį kiekį druskos ir natūralaus cukraus, kai labai prakaituojama.
Medicinos specialistų teigimu, tikrai veiksmingos vėsinimosi strategijos
Dauguma medicinos ekspertų rekomenduojamų vėsinimo strategijų naudoja fiziologinius šilumos mainų principus, įskaitant garavimą, laidumą ir konvekciją.
Kad vėsinimas garinant būtų veiksmingas, ekspertai siūlo sudrėkinti odą vandeniu ir šalia pastatyti ventiliatorių. Šaltas dušas, kaip ir ledo paketai, dedami ant pulso taškų, pavyzdžiui, riešų, kaklo ir kirkšnių, kur kraujagyslės yra arti odos.
Vėsių skysčių su elektrolitais gėrimas padeda sureguliuoti vidinę temperatūrą, o laisvi, šviesūs drabužiai atspindi šilumą, o ne ją sugeria. Gydytojai pabrėžia, kad reikia planuoti veiklą lauke vėsesnėmis valandomis, o kai temperatūra pasiekia aukščiausią tašką, ieškoti aplinkos su oro kondicionieriumi.
Kaip vaistai gali sumažinti toleranciją karščiui
Be medikų rekomenduojamų vėsinimo strategijų, daugelis įprastų vaistų gali iš esmės pakeisti natūralius organizmo temperatūros reguliavimo mechanizmus.
Diuretikai, antihistamininiai vaistai ir tam tikri psichiatriniai vaistai silpnina prakaitavimą – pagrindinį organizmo vėsinimo būdą. Beta adrenoblokatoriai mažina kraujotaką į odą, todėl apsunkina šilumos išsiskyrimą. Stimuliatoriai ir antidepresantai gali padidinti medžiagų apykaitos šilumos gamybą.
Šiuos vaistus vartojantiems pacientams karščio bangų metu kyla didesnis pavojus. Gydytojai pataria prieš ekstremalius orus peržiūrėti vaistų vartojimo režimą, palaikyti hidrataciją, riboti buvimą lauke ir atpažinti ankstyvuosius karščio ligos požymius. Asmenys, vartojantys kelis receptinius vaistus, turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl galimo kumuliacinio poveikio ir tinkamų atsargumo priemonių per karščius.
Klimato kaita ir žmogaus prisitaikymas: Ar mūsų kūnai evoliucionuoja?
Toliau kylant pasaulinei temperatūrai, mokslininkai tiria, ar žmogaus fiziologija gali pakankamai greitai prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų.
Istoriškai žmonės per tūkstančius metų prisitaikė prie skirtingų klimato sąlygų, tačiau dabartinis atšilimas vyksta beprecedenčiu greičiu.
Biologiniam prisitaikymui per natūraliąją atranką reikia kelių kartų, todėl dauguma prisitaikymo atvejų priklauso nuo elgsenos ir technologinių intervencijų.
Tyrimai rodo, kad žmonės gali išsiugdyti didesnį atsparumą karščiui dėl aklimatizacijos – laikinų fiziologinių pokyčių, pavyzdžiui, padidėjusio prakaitavimo efektyvumo ir sumažėjusio širdies susitraukimų dažnio karščio metu.
Tačiau pažeidžiamoms gyventojų grupėms– pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms – prisitaikyti prie ekstremalaus karščio yra sunkiau, todėl būtina sukurti prie klimato sąlygų prisitaikančią infrastruktūrą ir bendruomenės paramos sistemas.
