Persivalgymas neapsiriboja vien valios trūkumu. Gydytojai nurodo tris pagrindinius mechanizmus: hormoniniai sutrikimai (kai atsparumas leptinui ir insulino disbalansas klaidina sotumo signalus), emocinis valgymas (maisto vartojimas stresui ir neigiamoms emocijoms valdyti) ir priklausomybė nuo maisto (kai perdirbtas maistas sukelia dopamino atlygio ciklus, panašius į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų). Kiekvienas veiksnys sukelia biologinių ir psichologinių sunkumų, kurie apsunkina porcijų kontrolę. Supratimas apie šiuos pagrindinius mechanizmus suteikia nepakeičiamų įžvalgų kuriant veiksmingas, individualizuotas strategijas, skirtas probleminiams valgymo įpročiams spręsti.
Hormoniniai sutrikimai: Kai jūsų organizmo signalai susikerta
Nors daugelis mano, kad persivalgymas yra tik valios reikalas, hormoniniai sutrikimai dažnai atlieka svarbų vaidmenį vartojant per daug maisto.
Leptinas, sotumo hormonas, signalizuoja smegenims apie sotumą, tačiau kai jo nuolat gaminama per daug, išsivysto pasipriešinimas, todėl žmonės nuolat lieka alkani. Panašiai prieš valgį padidėja ir grelino – alkio hormono– kiekis, tačiau stresas ir prastas miegas gali netinkamai padidinti jo kiekį.
Atsparumas insulinui dar labiau apsunkina šią sistemą. Kai ląstelės negali tinkamai įsisavinti gliukozės, cukraus kiekio kraujyje kritimas sukelia stiprų alkio signalą, nepaisant to, kad suvartojama pakankamai kalorijų.
Šis hormonų disbalansas sukuria biologinę aplinką, kurioje sutrinka natūrali organizmo apetito reguliacija, todėl fiziologiškai sunku kontroliuoti porcijas, nepaisant psichologinio apsisprendimo.
Emocinis valgymas: Maistas kaip paguoda: psichologija, slypinti už maisto kaip paguodos
Nors hormoniniai veiksniai lemia biologinį polinkį persivalgyti, psichologiniai veiksniai dažnai lemia faktinį sprendimą suvartoti maisto perteklių. Emocinis valgymas – tai įveikos mechanizmas, kai žmonės naudoja maistą ne fiziniam alkiui numalšinti, o neigiamoms emocijoms, pavyzdžiui, stresui, nerimui, liūdesiui ar nuoboduliui, slopinti ar malšinti.
Tyrimai rodo, kad maždaug 40 % žmonių streso metu suvartoja daugiau maisto. Smegenų atlygio kelias išskiria dopaminą, kai vartojamas skanus maistas, todėl laikinai palengvėja emocinis stresas. Tai sustiprina elgesį ir sukuria ciklą, kai maistas tampa pagrindiniu atsaku į emocinį diskomfortą, o ne sveikesnėmis įveikos strategijomis.
Priklausomybė nuo maisto: Kaip šiuolaikiniai ingredientai perkuria mūsų smegenis
Nepaisant pirminio mokslininkų skepticizmo, nauji tyrimai rodo, kad labai perdirbtas maistas, kuriame yra rafinuoto cukraus, riebalų ir druskos, gali sukelti į priklausomybę panašią reakciją smegenyse, panašią į tą, kuri pastebima piktnaudžiaujant narkotinėmis medžiagomis.
Šios sudedamosios dalys skatina dopamino išsiskyrimą smegenyse esančiuose atlygio centruose, taip sukuriant malonumo signalus, kurie skatina pakartotinį vartojimą. Laikui bėgant neuroniniai takai persikalibruoja ir tam pačiam pasitenkinimui pasiekti reikia daugiau maisto – šis procesas vadinamas tolerancija.
Šis reiškinys paaiškina, kodėl daugelis žmonių kovoja su potraukiu maistui ir priverstiniu valgymu, nepaisant neigiamų pasekmių sveikatai. Maisto produktų gamintojai dažnai optimizuoja produktų sudėtį, specialiai siekdami paveikti šiuos nervinius mechanizmus, kurdami tai, ką mokslininkai vadina „itin gardžiais maisto produktais”, sukurtais taip, kad panaikintų natūralius sotumo signalus.
