Kartais net ir patys nepretenzingiausi augalai gali pažerti netikėtų staigmenų. Taip nutiko vienai daržininkei, kai jos uošvės kaimynė padovanojo sodinuką, pristatytą kaip sviestinį moliūgą. Atrodytų – viskas paprasta: sodini, lauki derliaus ir džiaugiesi rezultatu. Tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad šis augalas elgiasi visiškai kitaip nei įprastas moliūgas – jis ėmė sparčiai augti aukštyn, formavo siaurus, dantytus lapus, o vėliau pasipuošė rausvais žiedpumpuriais. Natūralu, kad tokia metamorfozė sukėlė nemažai klausimų.
Skaitytojų klausimas: kas tai per augalas?
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį tenka išgirsti šiltuoju metų laiku, skamba labai paprastai: „Kas čia auga mano darže?“ Šiuo atveju sodinukas, kuris buvo pristatytas kaip sviestinis moliūgas, atrodė visai kitaip nei turėtų atrodyti moliūgas. Vietoj ropojančių ūglių – stačias stiebas, vietoj didelių apvalių lapų – siauri, smulkiai dantyti. Viršūnėje pradėję formuotis žiedai tik dar labiau sukėlė abejonių, kad tai tikrai ne moliūgas.
Pažvelkime atidžiau: kaip atrodo tikras sviestinis moliūgas?
Sviestinis moliūgas (Cucurbita moschata) paprastai auga šliaužiančiai arba vijokliškai, o jo lapai – dideli, pūkuoti, dažnai su širdies formos kontūrais. Stiebas linkęs plėstis į šonus, o ne stiebtis į viršų. Pats moliūgo vaisius sunoksta ant žemės, todėl augalo struktūra nuo pat pradžių būna plati, o ne vertikali. Jei jūsų augalas vis labiau panašėja į mažą krūmą ar stačiai augančią gėlę, o ne į moliūgą – tai ženklas, kad turite visai kitą augalą.
Augalo atpažinimas: balzaminė sprigė (Impatiens balsamina)
Po atidesnio vertinimo paaiškėjo, kad tai – ne kas kita, kaip balzaminė sprigė (Impatiens balsamina). Tai vienmetis žolinis augalas, kilęs iš Azijos tropikų, bet plačiai paplitęs visame pasaulyje – dažniausiai kaip dekoratyvinis augalas.
Sprigė išsiskiria keletu ryškių požymių:
Stiebas tiesus, minkštas, dažnai su rausvu atspalviu
Lapai ilgi, siauri, su dantytais kraštais
Žiedai dažniausiai rausvi, violetiniai arba balti, išsidėstę ties lapų pažastyse
ReklamaSėklų dėžutės sunokusios „sprogsta“, išbarstydamos sėklas net menkiausiu prisilietimu
Šie požymiai leidžia lengvai atskirti sprigę nuo bet kurios daržovės – įskaitant ir sviestinį moliūgą.
Kodėl sprigė galėjo būti palaikyta daržove?
Tai visai suprantama klaida, ypač jei sodinukas buvo padovanotas be jokios etiketės ar informacijos. Jauni daigai dažnai būna labai panašūs vienas į kitą – ilgi, žali lapai su aiškiomis gyslomis gali klaidinti net patyrusius daržininkus. Be to, kai sprigė dar neturi žiedų, ją lengva supainioti su bet kuriuo kitu žoliniu augalu.
Panašūs nesusipratimai pasitaiko dažnai, kai sodinukai dovanojami tarp pažįstamų ar kaimynų. Žmonės neretai perduoda daigus „iš atminties“, patys nebūdami tikri dėl rūšies. Taip ir gimsta mitas apie „keistai augantį moliūgą“.
Ar sprigė naudinga?
Sprigė nėra valgoma, tačiau ji turi kelias vertingas savybes:
Gėlė puošia daržą ar gėlyną ir traukia vabzdžius apdulkintojus
ReklamaGerai auga priesmėlio ir derlingose dirvose, nereikli priežiūrai
Liaudies medicinoje kai kur naudojama odos žaizdų ar uždegimų gydymui
Gali būti panaudota kaip dirvožemio dengiantis augalas
Reklama
Tačiau svarbiausias aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį – tai sprigės gebėjimas greitai plisti.
Kodėl kai kas sako, kad sprigė – invazinis augalas?
Nors Impatiens balsamina Lietuvoje nėra priskirta prie oficialių invazinių rūšių, ji turi invazinių augalų savybių, dėl kurių kai kurie žmonės ją laiko nepageidaujama. Štai pagrindinės priežastys:
Sprogstančios sėklos: Sprigės kapsulės gali pažodžiui išsviesti sėklas kelis metrus aplink, taip plisdamos be žmogaus pagalbos.
ReklamaSavaiminis atsikūrimas: Jei sprigė paliekama augti natūraliai, kitais metais ji gali pasisėti pati – net ir keliose skirtingose lysvėse ar žemės pakraščiuose.
Plitimas gamtoje: Kai kuriose šalyse, ypač Didžiojoje Britanijoje ir kai kuriose JAV valstijose, sprigės giminaitės, tokios kaip Impatiens glandulifera, laikomos invazinėmis, nes išplinta į natūralius gamtinius plotus ir išstumia vietinius augalus.
Lietuvoje balzaminė sprigė nėra agresyviai plintanti, tačiau daržo aplinkoje ji gali greitai „užimti“ daugiau vietos, nei tikėtasi.
Kaip elgtis, jei sprigė jau auga jūsų lysvėje?
Jeigu sprigė jums patinka kaip dekoratyvinis augalas – palikite ją augti. Ji papuoš lysvę, ypač vasaros pabaigoje. Tačiau jei norite, kad jūsų daržas būtų skirtas tik valgomiems augalams, rekomenduojama:
Nukirpti žiedus prieš sėklų subrendimą
Persodinti spriges į atskirą vietą ar gėlyną
ReklamaPo sezono išrauti augalą ir patikrinti, ar kitais metais neišdygsta savanorių
Kontroliuojamas auginimas padės išvengti nepageidaujamo plitimo ir padės išlaikyti daržą tvarkingą.
Apibendrinimas
Tai, kas iš pradžių atrodė kaip sviestinis moliūgas, pasirodė esanti balzaminė sprigė – greitai augantis, dekoratyvus, bet potencialiai plintantis augalas. Nors jis nėra pavojingas, sprigė gali lengvai išplisti ir sukelti netvarką darže, jei jos neprižiūrėsite. Taigi, tai nėra daržovė, bet ir ne piktžolė – tai augalas, reikalaujantis supratingo požiūrio.
Jei atidžiai stebėsite savo daržą ir žinosite, ką auginate, tokios netikėtos situacijos taps ne problema, o įdomiu atradimu.
