Ilgą laiką vyravęs įsitikinimas, kad kava sukelia dehidrataciją, buvo visiškai paneigtas šiuolaikiniais tyrimais. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) prisideda prie hidratacijos panašiai kaip vanduo. Reguliariai geriantys kavą išsiugdo toleranciją silpnam diuretiniam kofeino poveikiui, todėl jo poveikis dehidratacijai sumažėja. Moksliniais įrodymais patvirtinta, kad kofeino turintys gėrimai įskaičiuojami į paros skysčių poreikį. Kavoje esantis vandens kiekis veiksmingai kompensuoja galimą skysčių netekimą, todėl kava yra teisėtas hidratacijos šaltinis, turintis daug papildomos naudos sveikatai.
Mitas apie diuretikus: iš kur kilo šis klaidingas įsitikinimas?
Kodėl dešimtmečius kava buvo vadinama diuretiku, nors moksliniai įrodymai rodo priešingai?
Ši klaidinga nuomonė kilo iš 1928 m. atlikto tyrimo, kuriame pastebėta, kad pavartojus kofeino padažnėja šlapinimasis. Tačiau tyrime buvo naudojamos itin didelės kofeino dozės, neatitinkančios įprasto kavos vartojimo.
Vėlesni tyrimai parodė, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) nesukelia didelio dehidratuojančio poveikio, palyginti su vandeniu.
Mitas išliko dėl to, kad populiariojoje kultūroje perdėtai sureikšminamos lengvos diuretinės kofeino savybės. Dešimtajame dešimtmetyje medicininėje literatūroje pradėta taisyti šį klaidingą įsitikinimą, pažymint, kad reguliariai kavą geriantys asmenys išsiugdo toleranciją kofeino diuretiniam poveikiui, o tai dar labiau sumažina bet kokį reikšmingą dehidratacinį poveikį.
Ką mokslas iš tikrųjų sako apie kavą ir hidrataciją
Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai išsamiai paneigė kavos dehidratacijos mitą, atlikus daugybę gerai parengtų tyrimų.
Žurnale „Journal of Human Nutrition and Dietetics” paskelbtoje išsamioje apžvalgoje nustatyta, kad saikingas kavos vartojimas (3-4 puodeliai per dieną) prisideda prie hidratacijos panašiai kaip vanduo.
Birmingemo universitete atlikti tyrimai parodė, kad reguliariai kavą geriantys asmenys išsiugdo toleranciją silpnam diuretiniam kofeino poveikiui, todėl didelės hidratacijos problemos nekyla.
2014 m. mokslininkai išmatavo įvairius hidratacijos rodiklius dalyviams, tris dienas vartojusiems kavą ir vandenį. Rezultatai neparodė jokių reikšmingų bendro kūno vandens kiekio ar kitų hidratacijos rodiklių skirtumų tarp šių dviejų gėrimų.
Tyrimų išskaidymas: Pagrindiniai tyrimai, pakeitę mūsų supratimą
Mokslinis supratimas apie kavos poveikį hidratacijai pasikeitė atlikus keletą svarbių tyrimų, kurie paneigė senas prielaidas. 2014 m. žurnale PLOS ONE paskelbtame svarbiausiame tyrime buvo lyginama kavos ir vandens mėgėjų hidratacijos būklė per tris dienas ir nenustatyta jokių reikšmingų hidratacijos biomarkerių skirtumų.
Ankstesni 2005 m. Armstrongo atlikti tyrimai parodė, kad reguliariai vartojantiems kavą silpnas diuretinis kofeino poveikis mažėja. Medicinos instituto 2004 m. ataskaitoje taip pat patvirtinta, kad kofeino turintys gėrimai prisideda prie kasdienio skysčių poreikio didinimo. Šios išvados kartu paneigė dešimtmečius vyravusią klaidingą nuomonę apie kavos dehidratacines savybes ir patvirtino, kad kava teisėtai prisideda prie hidratacijos.
Tolerancija kofeinui: Kodėl reguliariai geriantys kofeiną patiria skirtingą poveikį?
Vienas iš fiziologinių reiškinių, paaiškinančių skirtingą kavos vartojimo poveikį, yra kofeino tolerancija. Reguliariai kavą geriantiems žmonėms šis prisitaikymas susiformuoja dėl nuolatinio kofeino poveikio, todėl laikui bėgant silpnėja stimuliuojantis poveikis.
Organizmas prisitaiko padidindamas adenozino receptorių, neurologinių taikinių, kuriuos blokuoja kofeinas, kiekį. Todėl įprastai vartojantiems kofeiną reikia didesnių dozių, kad pasiektų tokį patį budrumą, kokį retkarčiais geriantys mažesniais kiekiais.
Toks tolerancijos vystymasis paaiškina, kodėl kai kurie žmonės gali vartoti kavą prieš miegą, nesutrikdydami miego, o kiti patiria didelę nemigą. Tyrimai rodo, kad tolerancija gali išsivystyti per 1-4 dienas nuo reguliaraus vartojimo ir priklauso nuo individualios medžiagų apykaitos.
Kavos ir kitų gėrimų palyginimas: Drėkinimo skalė
Priešingai paplitusiai nuomonei, kad kava veikia kaip diuretikas ir sukelia dehidrataciją, tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas teigiamai veikia kasdienį skysčių suvartojimą. Medicinos instituto atlikti tyrimai rodo, kad saikingai (3-5 puodeliai per dieną) vartojama kava hidratuoja panašiai kaip vanduo.
Hidratacijos skalėje kava užima žemesnę vietą nei vanduo ir pienas, bet aukštesnę nei saldūs gėrimai ir alkoholis. Nors kofeinas pasižymi silpnomis diuretinėmis savybėmis, kavoje esantis vandens kiekis kompensuoja galimą skysčių netekimą. Hidratacijos efektyvumas priklauso nuo virimo būdo, porcijos dydžio ir priedų – juoda kava hidratuoja geriau nei kava su grietinėle ir cukrumi.
Kavos nauda sveikatai ne tik dėl hidratacijos
Nors verta atkreipti dėmesį į kavos naudą hidratacijai, šis populiarus gėrimas turi daug papildomų privalumų sveikatai, patvirtintų moksliniais tyrimais.
Tyrimai rodo, kad kavos vartojimas susijęs su mažesne 2 tipo diabeto, Parkinsono ligos ir tam tikrų kepenų ligų rizika. Gėrime yra daug antioksidantų, kovojančių su oksidaciniu stresu ir uždegimu.
Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas gali pagerinti kognityvines funkcijas ir sumažinti depresijos riziką.
Atrodo, kad kavos biologiškai aktyvūs junginiai skatina medžiagų apykaitą ir fizinį pajėgumą, kai kavos vartojama prieš fizinį krūvį. Tačiau ši nauda paprastai pasireiškia saikingai vartojant kavą – maždaug 3-5 puodeliai per dieną daugumai suaugusiųjų, o individuali reakcija priklauso nuo genetinių veiksnių ir bendros sveikatos būklės.
Kiek kavos yra per daug? Kaip rasti pusiausvyrą
Nepaisant daugybės su kavos vartojimu susijusių sveikatai naudingų dalykų, nuolatiniams kavos mėgėjams vis dar svarbu nustatyti tinkamą suvartojamos kavos kiekį. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas, paprastai apibrėžiamas kaip 3-5 puodeliai per dieną, suteikia idealią naudą ir sumažina galimą šalutinį poveikį.
Individuali tolerancija priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant medžiagų apykaitą, kūno svorį ir jautrumą kofeinui. Sveikatos ekspertai rekomenduoja stebėti asmenines reakcijas, pavyzdžiui, miego kokybę, nerimo lygį ir širdies ritmą. Tiems, kurie jaučia drebulį, nemigą ar virškinimo diskomfortą, gali būti naudinga sumažinti suvartojamų gėrimų kiekį arba pereiti prie gėrimų su mažesniu kofeino kiekiu.
Nėščios moterys, asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, ir tie, kurie vartoja tam tikrus vaistus, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais dėl tinkamų kavos vartojimo apribojimų.
Praktiniai kavos vartojimo ir bendros hidratacijos patarimai
Daugeliui kavos mėgėjų įdomu, kaip jų mėgstamas gėrimas susijęs su hidratacijos būkle. Nepaisant ankstesnių įsitikinimų, saikingas kavos vartojimas (3-4 puodeliai per dieną) teigiamai prisideda prie paros skysčių suvartojimo, o ne sukelia dehidrataciją.
Norėdami palaikyti idealią hidrataciją mėgaudamiesi kava:
- Šalia kiekvienos kavos porcijos išgerkite stiklinę vandens.
- Stebėkite šlapimo spalvą (šviesiai geltona spalva rodo gerą hidrataciją)
- Visą dieną derinkite kavą su kitais skysčiais
- Atsižvelkite į individualią toleranciją ir miego poreikius
- Sumažinkite suvartojimą, jei jaučiate nerimą ar drebulį
Šie praktiniai metodai leidžia kavos mėgėjams mėgautis gėrimu išlaikant tinkamą hidrataciją – tai rodo, kad kava gali būti sveiko ir gerai hidratuoto gyvenimo būdo dalis.
Kavos tyrimų ateitis: Ko vis dar mokomės
Besikeičiantis supratimas apie kavos poveikį sveikatai rodo, kad šioje srityje atliekami moksliniai tyrimai. Dabar mokslininkai tiria kavos poveikį žarnyno mikrobiomo sveikatai, kognityvinėms funkcijoms senstant ir galimą apsauginį poveikį nuo neurodegeneracinių ligų.
Mokslininkai taip pat tiria genetinius pokyčius, kurie turi įtakos kofeino metabolizmui ir gali paaiškinti, kodėl kava skirtingai veikia žmones. Atliekant pažangius metabolominius tyrimus nustatomi anksčiau nežinomi kavoje esantys junginiai, kurie gali turėti įtakos kavos sveikatai naudingoms savybėms.
Šios tyrimų kryptys gali padėti parengti labiau individualizuotas kavos vartojimo rekomendacijas, paremtas individualiais sveikatos profiliais, o ne bendromis rekomendacijomis gyventojams.
