Lėtinė dehidratacija nejučia sukelia penkis rimtus sveikatos sutrikimus dar prieš pasireiškiant simptomams. Inkstų akmenys susidaro, kai mineralai kristalizuojasi koncentruotame šlapime. Šlapimo takų infekcijos išsivysto, nes bakterijos dauginasi be tinkamo praplovimo. Kai smegenyse trūksta vandens, prastėja kognityvinės funkcijos. Vidurių užkietėjimas atsiranda, nes virškinamasis traktas netenka reikiamo tepalo. Širdies ir kraujagyslių sistemai stengiantis tai kompensuoti, atsiranda kraujospūdžio sutrikimų. Šios būklės vystosi palaipsniui, o organizmas siunčia subtilius signalus gerokai anksčiau, nei pažeidimas tampa akivaizdus.
Inkstų akmenys: Tylusis kristalų susidarymas
Inkstų akmenys, mikroskopiniai kristalai, kurie gali išaugti iki golfo kamuoliuko dydžio, yra viena iš skausmingiausių lėtinės dehidratacijos pasekmių .
Nevartojant pakankamai vandens, šlapime koncentruojasi akmenis sudarantys mineralai, tokie kaip kalcis, oksalatas ir šlapimo rūgštis. Šie mineralai kietėja, kai nepakanka skysčių jiems ištirpinti.
Tyrimai rodo, kad asmenims, kasdien suvartojantiems mažiau nei 2 litrus vandens, kyla 40 % didesnė akmenų susidarymo rizika, palyginti su gerai hidratuotais bendraamžiais.
Iš pradžių akmenys susidaro tyliai – dauguma pacientų nejaučia jokių simptomų, kol akmenys nepradeda judėti šlapimo takais ir nesukelia nepakeliamo skausmo, dažnai lyginamo su gimdymu.
Šlapimo takų infekcijos: Nepakankamo praplovimo pasekmė
Be akmenų susidarymo, nepakankamas vandens vartojimas sukuria idealias sąlygas šlapimo takų infekcijoms (ŠTI) plisti.
Sumažėjus hidratacijos lygiui, šlapimas tampa labiau koncentruotas, todėl sumažėja natūralus organizmo praplovimo mechanizmas, kuris pašalina bakterijas iš šlapimo sistemos.
Tyrimai rodo, kad nepakankamas vandens suvartojimas leidžia patogenams, ypač E. coli, prilipti prie šlapimo takų sienelių ir nekontroliuojamai daugintis.
Moterys yra ypač pažeidžiamos dėl trumpesnės šlaplės.
Tyrimai rodo, kad per dieną suvartojamo vandens kiekį padidinus 1,5 litro, ŠTI pasikartojimas jautriems asmenims sumažėja 48 %.
Atsiradusios infekcijos pasireiškia deginančiu šlapinimusi, dubens skausmu ir dažnu noru – simptomais, kurie negydomi gali išsivystyti į inkstų infekciją.
Kognityvinių funkcijų pablogėjimas: Kaip dehidratacija mažina smegenų funkciją:
Kognityvinių gebėjimų silpnėjimas: Kaip dehidratacija mažina smegenų funkciją: kaip dehidratacija mažina smegenų funkciją
Smegenys, kurias sudaro maždaug 75 % vandens, dehidratavus iš karto pradeda silpnėti. Net ir nedidelė dehidratacija (1-2 % kūno svorio) labai pablogina kognityvines funkcijas, įskaitant koncentraciją, budrumą, trumpalaikę atmintį ir reakcijos laiką.
Smegenų skenavimas rodo, kad dehidratuotoms smegenims reikia daugiau energijos toms pačioms užduotims atlikti nei gerai hidratuotoms. Mokslininkai užfiksavo, kad sprendžiant problemas padidėja nervų pastangos ir sumažėja našumas.
Kai skysčių vartojama nepakankamai, sumažėja frontalinio-parietalinio tinklo, itin svarbaus vykdomosioms funkcijoms, efektyvumas.
Vyresnio amžiaus žmonėms lėtinė lengva dehidratacija gali pagreitinti su amžiumi susijusį kognityvinių funkcijų pablogėjimą, o tai gali prisidėti prie ilgalaikio pablogėjimo, panašaus į demencijos simptomus.
Lėtinis vidurių užkietėjimas: Kai virškinimo sistemai trūksta tepalo
Vanduo yra būtinas viso virškinamojo trakto tepalas, palengvinantis sklandų atliekų judėjimą žarnynu ir šalinimą.
Nepakankamai drėkinant organizmą, išmatos tampa sausos, kietos ir sunkiai pasišalina, todėl atsiranda lėtinis vidurių užkietėjimas.
Būklė prasideda klastingai, retkarčiais pasitaiko sunkumų, kurie pereina į nuolatinį tuštinimąsi, diskomfortą pilve ir retą tuštinimąsi.
Dėl tokio atliekų sąstingio toksinai ilgą laiką liečiasi su žarnyno sienelėmis, todėl gali padidėti uždegimas ir ligų rizika.
Gydytojai pastebi, kad lėtiniu vidurių užkietėjimu sergantys pacientai dažnai nurodo suvartojantys gerokai mažiau skysčių, nei rekomenduojama per parą, todėl hidratacija yra gydymo pagrindas.
Kraujospūdžio sutrikimai: Dehidratacijos poveikis širdies ir kraujagyslių sveikatai
Kai žmogaus organizmas patiria net nedidelę dehidrataciją, labai sumažėja kraujo tūris, todėl prasideda kompensaciniai širdies ir kraujagyslių mechanizmai, kurie tiesiogiai veikia kraujospūdžio reguliavimą.
Šie mechanizmai apima padidėjusį širdies susitraukimų dažnį ir periferinių kraujagyslių susiaurėjimą, nes organizmas bando palaikyti tinkamą kraujotaką sumažėjus skysčių kiekiui.
Lėtinis mažas vandens kiekis verčia inkstus sulaikyti natrį, todėl ilgainiui gali padidėti kraujospūdis. Paradoksalu, bet sunki dehidratacija gali sukelti pavojingus hipotenzijos epizodus, kai nesuveikia kompensaciniai mechanizmai.
Tyrimai rodo, kad nuolatinė dehidratacija didina hipertenzijos, aterosklerozės ir širdies apkrovos riziką, ypač asmenims, jau turintiems širdies ir kraujagyslių ligų.
Tinkamos hidratacijos palaikymas yra paprastas, tačiau labai svarbus širdies ir kraujagyslių sveikatos palaikymo veiksnys .
