Lauro lapelius iš sriubos reikėtų išimti po to, kai jie įgauna aromatą, paprastai po 20-30 minučių virimo. Nors šie lapai nėra nuodingi, net ir išvirę jie išlieka standūs ir aštrūs, todėl juos prarijus gali kilti pavojus užspringti arba sudirginti virškinamąjį traktą. Ruošiant skaidrų sultinį, laurų lapus pašalinkite po pirmojo virimo etapo; ruošiant ilgai verdantį troškinį, laurų lapus pašalinkite prieš patiekiant. Profesionalūs virėjai skaičiuoja lapelius prieš ir po virimo, kad įsitikintų, jog visi jie išimti. Tinkamas laurų lapų tvarkymas suderina skonio vystymąsi su valgymo sauga.
Mitas ir tikrovė apie laurų lapų keliamą pavojų
Kodėl tiek daug namų virėjų prieš patiekdami sriubą religingai pašalina lauro lapus? Tokia praktika atsirado dėl susirūpinimo dėl užspringimo pavojaus ir pavojaus virškinimui.
Nors lauro lapai išlieka standūs net ir išvirtus, o nurijus jie gali subraižyti virškinamąjį traktą, toksinio pavojaus jie nekelia.
Priešingai nei plačiai paplitę mitai, lauro lapai nėra nuodingi. Pagrindinė jų šalinimo priežastis yra praktinė – jie turi nemalonią tekstūrą ir aštrius kraštus, todėl juos nepatogu netyčia suvartoti.
Profesionalūs virėjai, dėdami ir išimdami lauro lapus iš patiekalų, juos skaičiuoja, kad galutiniame patiekale jų neliktų.
Kodėl laurų lapai išimami iš patiekalų
Nors lauro lapai suteikia sriuboms ir troškiniams gilumo ir aromato, tačiau prieš patiekiant patiekalus lauro lapai išimami dėl keleto praktinių priežasčių.
Svarbiausia yra patogumas ir saugumas – lapai išlieka standūs net išvirus ir gali kelti pavojų užspringti arba sukelti nedidelius burnos ir virškinamojo trakto sužalojimus.
Be to, laurų lapus nemalonu vartoti tiesiogiai. Jų kieta, odiška tekstūra gaminant maistą nepakankamai suminkštėja, todėl juos sunku kramtyti.
Be to, nors jų eteriniai aliejai puikiai įsilieja į patiekalus, patys lapai gali suteikti kartaus, pribloškiančio skonio – tai gali pakenkti kruopščiai subalansuotam pagaminto patiekalo skoniui.
Optimalus laurų lapų šalinimo laikas
Klausimas, kada išimti lauro lapus iš sriubos, neapsiriboja vien tik saugumo sumetimais, bet yra susijęs ir su skonio išvystymu.
Dauguma kulinarijos ekspertų rekomenduoja lauro lapus sriubose virti 20-30 minučių, kad išsiskirtų jų eteriniai aliejai ir jie įgautų savitą skonį.
Gaminant skaidrų sultinį ir trumpiau verdamus patiekalus, lauro lapus reikėtų išimti po šio pradinio aromato susiformavimo laikotarpio.
Tačiau ilgai verdančiuose troškiniuose ir sultiniuose juos galima palikti visą virimo laiką, paprastai 1-2 valandas.
Idealus momentas jas išimti yra tada, kai jos suteikia pakankamai skonio, bet dar nepradėjusios byrėti, nes tai apsunkina jų ištraukimą.
Kas iš tikrųjų atsitinka nurijus lauro lapą
Daugelis namų virėjų nerimauja dėl pasekmių netyčia nurijus lauro lapą, tačiau pagrindinis rūpestis yra fizinis, o ne toksikologinis.
Lauro lapai, ypač džiovinti, net ir išvirtus išlieka kieti ir trapūs. Jų aštrios briaunos gali subraižyti arba pradurti virškinamojo trakto gleivinę. Nors šie lapai nėra nuodingi, jie nėra pakankamai minkšti, kad būtų saugiai virškinami.
Atsitiktinai nurijus lauro lapą, jis gali sukelti:
- gerklės dirginimą
- Diskomfortas virškinimo metu
- Virškinimo trakto gleivinės braižymas
- Galimas užspringimo pavojus
Dauguma sveikų suaugusiųjų gali suvalgyti lauro lapą be rimtų komplikacijų, tačiau galimi nemalonūs pojūčiai. Šis fizinis pavojus paaiškina, kodėl kruopštus lapų pašalinimas prieš patiekiant į stalą tebėra įprasta kulinarinė praktika.
Patarimai, kaip jų niekada neprarasti sriuboje
Prarasti laurų lapus verdančiame puode – dažnas virtuvės nusivylimas, galintis sukelti virškinimo diskomfortą arba karštligiškas paskutinės minutės paieškas.
Laimei, yra keletas praktinių būdų, kaip stebėti šiuos kvapnius lapelius. Daugelis virėjų rekomenduoja naudoti sveikus, didelius lauro lapus, o ne susmulkintus gabalėlius, kad juos būtų lengviau pastebėti.
Prieš pridėdami lapelius, juos suskaičiuokite, kad būtumėte atsakingi. Kai kurie virėjai lauro lapus suriša virtuviniu virveliu arba įdeda į arbatos infuzorius, kad juos būtų lengva paimti. Kitas sprendimas – specialiai šiam tikslui sukurti silikoniniai žolelių infuzoriai.
Gaminant skaidrų sultinį, laurų lapai dedami ant viršaus, kur jie išlieka matomi viso virimo metu, ir taip užtikrinama, kad jie niekada nebus pamiršti.
Alternatyvūs metodai: Bouquet Garni ir Sachet D’épices
Tradicinės prancūzų kulinarinės technologijos siūlo ne tik atskiras sekimo strategijas, bet ir elegantiškus lauro lapų ir kitų žolelių tvarkymo sriubose sprendimus.
” Bouquet garni” – tai žolelių, pavyzdžiui, lauro lapų, čiobrelių ir petražolių, surišimas virtuviniu špagatu, taip sukuriant lengvai nuimamą ryšulėlį. Prieš patiekiant patiekalą paprasčiausiai ištraukite visą ryšulėlį.
Kad žolelės būtų saugesnės, prieskonių maišelyje žolelės supakuojamos į sūrmaišį, surištą virvele, taip užtikrinant, kad jų gabalėliai nepatektų į sultinį.
Šie būdai ne tik palengvina žolelių pašalinimą, bet ir leidžia aromatinėms medžiagoms tinkamai išsiskleisti.
Profesionalūs virėjai dažnai taiko šiuos metodus, kad išlaikytų žolelių paskirstymo kontrolę ir išvengtų pavojaus netyčia patiekti lauro lapų valgytojams.
Lauro lapų nauda: Kodėl ši nesuprasta vaistažolė nusipelno vietos jūsų virtuvėje?
Nepaisant to, kad kuklusis lauro lapas dažnai priskiriamas kategorijai „išmesk prieš patiekdamas”, jis pasižymi nepaprasta kulinarine ir sveikatos nauda, kuri toli gražu neapsiriboja jo kaip sriubos ingrediento vaidmeniu.
Lauro lapuose yra junginių, pasižyminčių priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, galinčių palengvinti virškinimą ir padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Aromatiniai lapai patiekalams suteikia sudėtingų, subtilių pušų ir gėlių skonio natų, kurios išryškėja ruošiant maistą.
Laurų lapuose gausu vitaminų A ir C, juose taip pat yra mažiau kalcio, geležies ir kalio. Jų eteriniai aliejai gali padėti palengvinti kvėpavimo takų problemas, kai naudojami garų inhaliacijos procedūroms.
