Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gali sumažinti Parkinsono ligos riziką 25-30 %, o Alzheimerio ligos riziką – 20-30 %. Ši apsauga atsiranda dėl to, kad kofeinas blokuoja kenksmingus baltymų junginius, o kavos antioksidantai kovoja su oksidaciniu stresu. Tyrimai rodo, kad 3-5 puodeliai kavos per dieną daugeliui žmonių užtikrina idealią neuroprotekciją be didesnio šalutinio poveikio. Per didelis kiekis gali sukelti nerimą, nemigą ir padidėjusį kraujospūdį. Visas kavos smegenis saugančių junginių spektras apima ne tik kofeiną.
Mokslas apie kavos neuroprotekcines savybes
Nors kava pirmiausia žinoma dėl savo stimuliuojančio poveikio, naujausi tyrimai atskleidė reikšmingas jos neuroprotekcines savybes.
Kavoje yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, ypač kofeino ir polifenolių, kurie apsaugo neuronus nuo pažeidimų ir uždegimų.
Tyrimai rodo, kad šie junginiai slopina toksiškų baltymų agregatų, susijusių su neurodegeneracinėmis ligomis, susidarymą. Kofeinas specifiškai blokuoja adenozino receptorius ir mažina uždegimines smegenų reakcijas.
Be to, kavos antioksidantai kovoja su oksidaciniu stresu, kuris yra pagrindinis neuronų būklės blogėjimo veiksnys.
Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas susijęs su mažesniu amiloido beta ir tau baltymų – Alzheimerio ligos požymių – kiekiu.
Šie mechanizmai kartu lemia pastebėtą apsauginį kavos poveikį nuo pažinimo funkcijų silpnėjimo.
Kaip konkrečiai kava veikia Parkinsono ligos riziką
Nors atlikta daugybė tyrimų, kuriuose nagrinėta kavos nauda kognityviniams gebėjimams, Parkinsono ligos tyrimai atskleidžia ypač įtikinamų įrodymų.
Epidemiologiniai duomenys rodo, kad reguliariai vartojant kavą rizika susirgti Parkinsono liga yra 25-30 % mažesnė. Atrodo, kad šis apsauginis poveikis priklauso nuo dozės, nes kiekvienas papildomas puodelis duoda papildomos naudos iki maždaug 3-4 puodelių per dieną.
Kofeinas specifiškai blokuoja adenozino A2A receptorius, kurie moduliuoja dopamino perdavimą– neuromediatorių, kurio trūksta sergantiesiems Parkinsono liga.
Kavoje esantys fenoliniai junginiai taip pat prisideda mažindami neurouždegimą ir oksidacinį stresą bei skatindami autofagiją – ląstelių „valymo” procesą, kurio metu pašalinami pažeisti baltymai, susiję su Parkinsono patologija.
Kavos poveikis Alzheimerio ligos vystymuisi
Kavos poveikio Alzheimerio ligai tyrimai teikia daug vilčių, panašiai kaip ir kavos poveikis Parkinsono ligai. Keli longitudiniai tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas susijęs su 20-30 % mažesne Alzheimerio ligos išsivystymo rizika.
Neuroprotekciniai mechanizmai susiję su kofeino gebėjimu blokuoti beta amiloido plokštelių formavimąsi, būdingą Alzheimerio ligos patologijai. Be to, kavos polifenoliai mažina neurouždegimą ir oksidacinį stresą smegenų audiniuose.
Suomijos tyrime, kurio dalyviai buvo stebimi daugiau nei du dešimtmečius, nustatyta, kad geriausią apsaugą turi tie, kurie kasdien išgeria 3-5 puodelius kavos.
Tačiau genetiniai veiksniai, ypač ApoE4 genas, gali turėti įtakos apsauginiam kavos poveikiui nuo pažinimo funkcijų silpnėjimo.
Optimalus kasdienis kavos suvartojimas smegenų sveikatai
Norint nustatyti idealų kavos suvartojimą kognityvinėms funkcijoms, reikia subalansuoti naudingą poveikį ir galimą riziką.
Tyrimai rodo, kad didžiausią neuroprotekciją užtikrina 3-5 puodeliai kavos per dieną, o tyrimai rodo, kad suvartojant tokį kiekį kavos 65 % sumažėja Parkinsono ligos rizika ir reikšmingai apsaugoma nuo Alzheimerio ligos.
Svarbiausia yra saikingas vartojimas – per didelis kiekis gali sukelti nerimą, nemigą ar padidėjusį kraujospūdį jautriems žmonėms.
Reikia atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip individuali kofeino apykaita, esama sveikatos būklė ir sąveika su vaistais.
Atrodo, kad apsauginis poveikis priklauso nuo dozės, o suvartojant daugiau nei 5 puodelius per dieną, poveikis mažėja, o suvartojant daugiau kofeino gali atsirasti nepageidaujamas poveikis.
Galimas šalutinis poveikis ir pastabos reguliariai kavą geriantiems žmonėms
Nepaisant kognityvinės naudos, reguliarus kavos vartojimas sukelia keletą galimų šalutinių poveikių, kuriuos verta atidžiai apsvarstyti. Per didelis kavos kiekis jautriems žmonėms gali sukelti nerimą, nemigą ir širdies plakimą.
Kavoje esantis kofeinas taip pat gali laikinai padidinti kraujospūdį ir sukelti virškinimo trakto diskomfortą. Asmenys, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant nerimo sutrikimus, hipertenziją ir rūgšties refliuksą, prieš reguliariai vartodami kavą turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Vartojimas po pietų ar vakare gali sutrikdyti miego režimą, todėl gali sumažėti kognityvinė nauda. Be to, daugelis vartotojų į kavą deda cukraus ir grietinėlės, o tai suteikia kalorijų ir gali panaikinti neurologinius privalumus dėl medžiagų apykaitos, susijusios su uždegimu.
Be kofeino: Kiti naudingi kavos junginiai.
Nors diskutuojant apie kavos poveikį sveikatai daugiausia dėmesio skiriama kofeinui, šiame populiariame gėrime yra daugiau kaip 1 000 biologiškai aktyvių junginių, kurie prisideda prie jo neuroprotekcinių savybių.
Chlorogeninės rūgštys, stiprūs antioksidantai, kurių gausu kavoje, padeda mažinti uždegimą ir oksidacinį stresą smegenų audinyje.
Trigonelinas, augalinis alkaloidas, tyrimais įrodyta, kad jis gali apsaugoti neuronus ir skatinti naujų nervinių jungčių atsiradimą.
Kavoje taip pat yra nedideli kiekiai magnio ir kalio, kurie palaiko bendrą smegenų funkciją.
Kahveolis ir kavfestolis – du diterpenai, kurių daugiausia randama nefiltruotoje kavoje, laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad jie pasižymi priešuždegiminėmis ir priešvėžinėmis savybėmis ir gali būti naudingi ilgalaikei neurologinei sveikatai.
