Kasdien valgomas maistas, kurį daugelis lietuvių laiko nepavojingu, gali kelti rimtą grėsmę sveikatai – tai atskleidė naujausi mokslininkų tyrimai. Nors šis atradimas gali šokiruoti, ekspertai pateikia paprastas rekomendacijas, kaip mėgautis mėgstamu maistu be neigiamų pasekmių.
Ką mokslininkai aptiko populiariame maiste?
Naujausios studijos nustatė, kad tam tikri maisto gaminimo būdai, ypač kepimas aukštoje temperatūroje, skatina pavojingų junginių formavimąsi:
- Akrilamidas – potencialiai vėžį sukeliantis junginys, atsirandantis kepant krakmolo turinčius maisto produktus
- Heterocikliniai aminai – cheminiai junginiai, susidarantys apdorojant baltymingą maistą aukštoje temperatūroje
- Pažeisti riebalai – formuojasi pakartotinai naudojant tą patį aliejų kepimui
- Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH) – susidaro ypač aukštoje temperatūroje kepant aliejuje
„Šie junginiai veikia kaip lėtas nuodas, kurio poveikis gali būti nepastebimas metų metus prieš pasireiškiant rimtoms sveikatos problemoms,” teigia mitybos specialistas dr. T.P.
Tyrimas, publikuotas prestižiniame „Journal of Food Science” žurnale, nustatė, kad daugelyje populiarių lietuviškų patiekalų šių medžiagų koncentracija viršija rekomenduojamas normas. Ypač didelės koncentracijos aptiktos keptuose mėsos gaminiuose ir pusfabrikačiuose.
Netikėti simptomai, kurie gali signalizuoti problemą
Mokslininkai išskiria kelis simptomus, kurie gali rodyti ilgalaikį kenksmingų junginių poveikį:
- Chroniškos virškinimo problemos
- Nuolatinis nuovargis
- Padidėjęs jautrumas maistui
- Neaiškios kilmės uždegiminiai procesai organizme
- Odos problemos ir išbėrimai
„Dažnai šie simptomai priskiriami kitoms priežastims, todėl žmonės tęsia kenksmingas mitybos praktikas, nesusiedami jų su tikrąja problema,” aiškina gastroenterologė dr. L.K. iš Vilniaus universiteto ligoninės.
Kodėl šis atradimas svarbus kiekvienam lietuviui?
Lietuvoje tradiciniai patiekalai dažnai gaminami būtent tokiais metodais, kurie padidina šių kenksmingų junginių formavimąsi. Ypatingai paveikiami tie, kurie:
- Reguliariai valgo greitą maistą
- Namuose gamina patiekalus, kuriems reikia ilgo kepimo aliejuje
- Pakartotinai naudoja tą patį aliejų
- Mėgsta labai gerai iškeptą, apskrudusią mėsą
- Dažnai vartoja rūkytus mėsos gaminius
Lietuvos sveikatos statistika rodo, kad virškinimo trakto ligų ir metabolinių sutrikimų paplitimas per pastaruosius penkerius metus išaugo 17%. Specialistai įžvelgia ryšį tarp šio padidėjimo ir tradicinių gaminimo metodų populiarumo.
Ką galite daryti jau šiandien?
Geros naujienos – galite sumažinti riziką neatsisakydami mėgstamo maisto:
- Keiskite gaminimo būdą: Vietoj kepimo aliejuje rinkitės kepimą orkaitėje, garinimą arba trumpą apkepimą
- Stebėkite temperatūrą: Venkite kepti maistą aukštesnėje nei 175°C temperatūroje
- Rinkitės tinkamą aliejų: Avokadų ar rafinuotas kokosų aliejus geriau atlaiko aukštą temperatūrą
- Valgykite įvairiai: Balansuokite savo mitybą įtraukdami daugiau šviežių daržovių ir vaisių
- Trumpinkite kepimo laiką: Kuo trumpiau maistas kaitinamas, tuo mažiau kenksmingų junginių susidaro
- Marinuokite mėsą: Marinuotėse esantys antioksidantai gali sumažinti kenksmingų junginių formavimąsi
- Naudokite prieskonius: Rozmarinas, čiobreliai ir kiti žolelių prieskoniai turi antioksidantų, kurie neutralizuoja dalį kenksmingų medžiagų
„Nereikia visiškai atsisakyti tradicinių patiekalų. Svarbiausia – balansas ir moderacija,” pažymi gydytoja endokrinologė dr. I.K. „Net nedideli pakeitimai gaminimo procese gali ženkliai sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį.”
Kaip atpažinti sveikatai pavojingą maistą?
Ekspertai pateikia keletą požymių, kurie gali signalizuoti apie didelį kenksmingų junginių kiekį maiste:
- Tamsiai rudos ar juodos apskrudusios vietos
- Stiprus, aštrus kvapas po ilgo kepimo
- Patamsėjęs, tirštas aliejus
- Kartus ar cheminis poskonis
- Dūmuose jaučiamas specifinis kvapas
„Vartotojai turėtų būti ypač atidūs rinkdamiesi maistą viešojo maitinimo įstaigose,” perspėja maisto saugos specialistė J.M. „Stebėkite, ar restoranas ar užkandinė reguliariai keičia aliejų, ar valo kepimo paviršius nuo apsvilusių likučių.”
Ką sako skeptikai?
Ne visi mokslininkai vienodai vertina šiuos atradimus. Kai kurie tyrėjai teigia, kad:
- Tyrimai daugiausia atlikti su gyvūnais, todėl jų rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms
- Neigiamas poveikis pasireiškia tik vartojant labai didelius kiekius
- Genetinis paveldimumas gali turėti didesnę įtaką nei dieta
- Žmonių organizmai per tūkstančius metų prisitaikė prie termiškai apdoroto maisto
„Reikia nepamiršti, kad kepimas ir virimas taip pat turi privalumų – sunaikina daugelį patogenų ir padidina kai kurių maistinių medžiagų prieinamumą,” primena biochemikas prof. A.J. „Visiškas atsisakymas termiškai apdoroto maisto nebūtų naudingas sprendimas.”
Nepaisant skirtingų nuomonių, dauguma ekspertų sutinka, kad atsargumo principo laikymasis yra protingas žingsnis.
Kas toliau?
Lietuvos mokslininkai jau planuoja išsamesnį tyrimą, kuris analizuos ilgalaikį šių junginių poveikį žmonių populiacijai. Tyrime dalyvaus 1200 savanorių iš skirtingų Lietuvos regionų, reprezentuojančių įvairius mitybos įpročius.
„Šio tyrimo rezultatai padės sukurti nacionalines gaires, pritaikytas būtent lietuvių mitybos tradicijoms ir įpročiams,” paaiškina tyrimo vadovė dr. G.V. iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.
Tuo tarpu specialistai primena: nedideli pokyčiai kasdienėje mityboje gali turėti didelį teigiamą poveikį ilgalaikei sveikatai. Subalansuota, įvairi mityba, apimanti skirtingus maisto produktus ir gaminimo būdus, yra raktas į optimalią sveikatą.
Pastaba: Šis straipsnis parengtas informaciniais tikslais ir neturėtų būti laikomas medicinine konsultacija. Visada pasitarkite su savo gydytoju prieš darydami reikšmingus mitybos pakeitimus.
