Tyrimai rodo, kad daugelis infarktą išgyvenusių žmonių mėnesį prieš širdies smūgį pajuto įspėjamuosius požymius. Tyrimai rodo, kad maždaug 70 proc. jų prieš infarktą pranešė apie neįprastą nuovargį, o 48 proc. pastebėjo didelius miego sutrikimus. Šie simptomai dažnai pasireikšdavo be tipiško krūtinės skausmo ir dažnai atmetami kaip stresas ar senėjimas. Moterys gali jausti kitokius simptomus nei vyrai, įskaitant nugaros, o ne krūtinės skausmą. Supratus šiuos ankstyvuosius įspėjamuosius požymius, atsiranda gyvybiškai svarbios galimybės imtis intervencijos, galinčios išgelbėti gyvybę.
Du svarbiausi įspėjamieji ženklai: Ką atrado mokslininkai
Remiantis novatoriškais Amerikos širdies asociacijos tyrimais, prieš širdies priepuolį dažnai būna du svarbūs įspėjamieji ženklai: neįprastas nuovargis ir miego sutrikimai.
Tyrimas atskleidė, kad maždaug 70 % infarktą išgyvenusių žmonių mėnesį prieš širdies smūgį patyrė ypatingą nuovargį. Šis nuovargis pasireiškia kaip didžiulis nuovargis, nesusijęs su aktyvumo lygiu.
Be to, apie 48 % pacientų pastebėjo didelių miego sutrikimų, įskaitant nemigą, dažną prabudimą ar negalėjimą užmigti. Šie simptomai dažnai pasireikšdavo nepriklausomai nuo krūtinės skausmo ar diskomforto.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie įspėjamieji ženklai gali pasireikšti anksčiau nei tradiciniai simptomai, o tai suteikia galimybę imtis prevencinių veiksmų.
Kodėl į šiuos simptomus dažnai neatsižvelgiama
Nepaisant to, kad nuovargis ir miego sutrikimai prieš infarktą yra dažni, pacientai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šių simptomų dažnai nepastebi.
Daugelis atmeta šiuos įspėjamuosius požymius kaip normalų senėjimą, stresą ar su darbu susijusį išsekimą. Nespecifinis šių simptomų pobūdis prisideda prie klaidingo aiškinimo – nuovargis ir miego sutrikimai gali reikšti ne tik širdies problemas, bet ir daugybę kitų susirgimų.
Kultūriniai veiksniai taip pat yra svarbūs, nes daugelis žmonių yra įpratę „stumti” diskomfortą, o ne kreiptis į gydytoją.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai taip pat gali nepakankamai įvertinti šiuos simptomus be lydinčio krūtinės skausmo ar dusulio.
Ši simptomų atpažinimo spraga yra labai svarbi praleista galimybė anksti įsikišti ir imtis galimai gyvybę gelbstinčių prevencinių priemonių.
Fiziologinio ryšio supratimas
Fiziologiniai mechanizmai, siejantys priešinfarktinius simptomus su širdies priepuoliais, atskleidžia, kodėl nuovargis ir miego sutrikimai yra įspėjamieji ženklai.
Kai vainikinės arterijos palaipsniui siaurėja, širdis gauna nepakankamai deguonies, todėl prasideda kompensaciniai mechanizmai, didinantys širdies audinių darbo krūvį. Dėl deguonies trūkumo suaktyvėja uždegiminiai keliai ir streso hormonai, sutrinka normalūs cirkadiniai ritmai.
Sumažėjęs širdies tūris verčia organizmą perskirstyti kraujotaką iš nepagrindinių sistemų ir sukelia sisteminį nuovargį.
Be to, kvėpavimo sunkumai miegant gali rodyti, kad dėl ankstyvo kairiojo skilvelio disfunkcijos sutrikimo susidarė plaučių perkrova.
Šie fiziologiniai pokyčiai paprastai prasideda likus kelioms savaitėms iki rimto širdies įvykio, todėl yra kritinis laiko tarpas intervencijai.
Simptomų pasireiškimo lyčių skirtumai
Širdies priepuolio diagnozavimui ir gydymo rezultatams didelę reikšmę turi lyčių skirtumai, susiję su simptomų pasireiškimu. Vyrai paprastai jaučia klasikinį krūtinės skausmą, o moterys dažnai praneša apie subtilesnius, mažiau atpažįstamus požymius, įskaitant neįprastą nuovargį, miego sutrikimus ir dusulį.
Moterys dažniau apibūdina nugaros, žandikaulio ar kaklo diskomfortą, o ne centrinį krūtinės skausmą. Jos dažnai nurodo pykinimą, virškinimo sutrikimus ir nerimą kaip vyraujančius simptomus.
Šie lyčiai būdingi skirtumai lemia, kad moterims liga diagnozuojama vėliau nei vyrams, nes jų simptomai gali būti klaidingai priskiriami stresui ar kitoms ligoms.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi atpažinti šiuos skirtumus, kad būtų užtikrinta savalaikė intervencija visoms lytims.
Rizikos veiksniai, kurie sustiprina šiuos įspėjamuosius požymius
Tam tikros anksčiau buvusios būklės labai sustiprina įspėjamuosius artėjančio širdies priepuolio požymius , todėl didelės rizikos asmenims simptomai tampa ryškesni arba dažnesni.
Diabetas dažnai sustiprina nuovargį ir dusulį, o hipertenzija gali sustiprinti diskomfortą krūtinėje ir galvos skausmus.
Nutukimas didina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, todėl gali pablogėti fizinio krūvio netoleravimas ir kvėpavimo sunkumai.
Pacientai, kurių šeimoje yra sirgusių širdies ligomis, įspėjamuosius požymius gali pajusti ankstesniame amžiuje arba jie gali būti sunkesni.
Rūkaliai dažnai praneša apie intensyvesnę krūtinės anginą ir kvėpavimo takų simptomus.
Ypač budrūs turėtų būti tie, kuriems yra keli rizikos veiksniai, nes jų derinys sukelia sudėtinį poveikį, kuris padidina simptomų intensyvumą ir širdies priepuolio tikimybę.
Kaip atskirti įprastus nemalonius pojūčius nuo įspėjamųjų širdies sutrikimų požymių
Atskirti kasdienį diskomfortą nuo galimų širdies įspėjamųjų ženklų yra vienas iš svarbiausių iššūkių asmenims, patiriantiems nerimą keliančius simptomus.
Įspėjamieji širdies požymiai paprastai skiriasi pagrindiniais aspektais: jie dažnai trunka ilgiau nei kelias minutes, gali pablogėti pavargus ir palengvėti pailsėjus ir dažnai pasireiškia kartu su kitais simptomais, pavyzdžiui, dusuliu ar prakaitavimu.
Įprasti virškinimo sutrikimai paprastai yra susiję su maisto vartojimu, o širdies skausmas paprastai nesusijęs.
Medikai pataria vertinti pagal „trukmę, vietą ir susijusius simptomus”. Skausmas, sklindantis į žandikaulį, kaklą ar rankas, reikalauja neatidėliotino dėmesio, ypač tiems, kurie turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.
Esant neaiškumams, saugiausia kreiptis į gydytoją.
Auksinis langelis: Kodėl vieno mėnesio laikotarpis yra svarbus
Auksinis langas: Kodėl vieno mėnesio laikotarpis yra svarbus
Tyrimai rodo, kad likus mėnesiui iki daugumos širdies priepuolių egzistuoja kritinis „auksinis langas”, per kurį organizmas dažnai signalizuoja apie artėjantį širdies priepuolį subtiliais, bet pastebimais simptomais.
Šis 30 dienų laikotarpis yra esminė galimybė įsikišti. Tyrimai rodo, kad maždaug 50 proc. infarktą išgyvenusių asmenų praneša, kad per šį laikotarpį pajuto įspėjamuosius požymius.
Per „auksinį langą” medikai gali įvertinti rizikos veiksnius, pradėti prevencinį gydymą ir galbūt užkirsti kelią dideliam širdies smūgiui.
Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, kad simptomų atpažinimas ir reagavimas į juos per šį „auksinį langą” labai pagerina išgyvenamumo rodiklius ir sumažina ilgalaikius širdies pažeidimus.
Pacientai, kurie šiuo laikotarpiu kreipiasi į gydytoją, dažnai susiduria su geresnėmis ilgalaikėmis pasekmėmis.
Veiksmai, kurių reikia imtis pajutus šiuos simptomus
Atpažinę įspėjamuosius ženklus auksinio lango metu, žmonės gali imtis veiksmų, galinčių išgelbėti gyvybę.
Medicinos ekspertai rekomenduoja nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos tarnybas, jei jaučiamas nuolatinis diskomfortas krūtinėje, neįprastas nuovargis ar neįprastas dusulys.
Laukdami pagalbos, pacientai turėtų:
- Sėdėti arba gulėti patogioje padėtyje
- Vartokite aspiriną, jei nėra kontraindikacijų
- Turėkite paruoštą dabartinių vaistų sąrašą
- Venkite važiuoti į ligoninę
Reguliariai imkitės prevencinių priemonių: tikrinkitės kraujospūdį, laikykitės paskirtų vaistų vartojimo režimo ir aptarinėkite bet kokius naujus simptomus su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais įprastų vizitų metu.
Kaip sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai keičia atrankinės patikros protokolus
Pastaraisiais metais kardiochirurginės patikros sistema labai pasikeitė, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai įgyvendina sudėtingesnius protokolus, kuriais siekiama nustatyti rizikingus pacientus prieš įvykstant katastrofiškiems įvykiams.
Medicinos įstaigose dabar taikomos rizikos stratifikavimo priemonės, kurios apima ne tik tradicinius pagrindinius požymius, bet ir daugybę kitų veiksnių. Šie išsamūs vertinimai apima šeimos anamnezės vertinimą, gyvenimo būdo analizę ir pažangius biomarkerių tyrimus.
Daugelis įstaigų pritaikė HEART balų sistemą (istorija, EKG, amžius, rizikos veiksniai, troponinas), kad būtų galima geriau prognozuoti širdies įvykius.
Be to, paslaugų teikėjai, atlikdami klinikinius vertinimus, vis dažniau naudoja dėvimųjų technologijų duomenis, leidžiančius nuolat stebėti galimus įspėjamuosius požymius, o ne pasikliauti vien periodiniais patikrinimais.
Išgyvenusiųjų istorijos: Atpažinti modelį retrospektyviai
Analizuodami savo išgyvenimus prieš širdies priepuolį, išgyvenusieji dažnai nustato simptomų, kuriuos iš pradžių atmetė kaip nereikšmingus, dėsningumus.
54 metų Johnas Milleris prisimena nuolatinį nuovargį ir nedidelį spaudimą krūtinėje likus kelioms savaitėms iki širdies smūgio. „Dėl to kaltinau stresą darbe”, – aiškina jis.
Panašiai ir Patricija Gomez likus trims savaitėms iki širdies smūgio patyrė neįprastą dusulį įprastinės veiklos metu.
Tyrimai rodo, kad 85 proc. žmonių, išgyvenusių širdies smūgį, teigia atpažinę bent du įspėjamuosius ženklus, kai prisimena mėnesį iki širdies smūgio.
Dažniausiai retrospektyviai pastebimi miego sutrikimai, nepaaiškinamas nerimas ir virškinimo problemos.
Dabar kardiologai naudojasi šiomis išgyventomis įžvalgomis mokydami pacientus apie subtilius įspėjamuosius ženklus, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
McSweeney JC et al. “Women’s early warning symptoms of acute myocardial infarction.” Circulation, 2003.
Smith KM et al., Preinfarction Symptoms in Men vs Women, Journal of Cardiovascular Nursing, 2005.
American Heart Association (AHA): “Go Red for Women” kampanija apie netipinius simptomus
ReklamaNIH MedlinePlus ir Mayo Clinic šaltiniai apie priešinfarktinius simptomus
