Spuogų išspaudimas kelia realią dermatologijos mokslu pagrįstą riziką. Netinkamai ištraukus spuogus, bakterijos gali prasiskverbti giliau į odą ir sukelti didesnį uždegimą, hiperpigmentaciją ir nuolatinius randus. Pavojus padidėja esant gilesniems aknės tipams, pavyzdžiui, cistoms ir mazgeliams. Ištraukimas „mirties trikampyje” (nuo nosies iki viršutinės lūpos srities) kelia retą, bet rimtą infekcijos, kuri gali išplisti į smegenis, pavojų. Šiuolaikinės gydymo alternatyvos siūlo saugesnius ir veiksmingesnius sprendimus švaresnei odai.
Spuogų anatomija: Kas vyksta po oda?
Spuogai, mediciniškai vadinami acne vulgaris, susidaro dėl sudėtingo proceso po odos paviršiumi. Jie atsiranda, kai plaukų folikulai užsikemša riebalais ir negyvomis odos ląstelėmis.
Riebalinės liaukos, susijungusios su plaukų folikulais, gamina sebumą – riebią medžiagą, kuri sutepa odą ir plaukus. Kai gaminama per daug riebalų, paprastai dėl hormoninių svyravimų, šie folikulai gali užsikimšti.
Bakterijos, vadinamos Propionibacterium acnes, tokioje aplinkoje klesti ir sparčiai dauginasi. Organizmas reaguoja uždegimine reakcija, siunčia baltuosius kraujo kūnelius į tą vietą, todėl atsiranda būdingas paraudimas, patinimas ir kartais pūliai, matomi kaip spuogas.
Įvairūs spuogų tipai ir jų atsiradimo rizikos veiksniai
Egzistuoja įvairių spuogų formų, kurių kiekviena pasižymi skirtingomis savybėmis ir galimomis komplikacijomis jas išspaudus.
Baltosios ir juodosios aknės (komedonai) kelia minimalų pavojų, kai yra tinkamai ištraukiamos, nes jos lieka poroje.
Papulės – maži uždegiminiai mazgeliai – gali pablogėti, kai su jomis manipuliuojama, nes gali išplisti bakterijos.
Pustulėse yra matomų pūlių, tačiau netinkamai jas pašalinus, infekcija gali patekti giliau.
Sunkiausios formos – mazgeliai ir cistos – kelia didelį pavojų, kai yra išspaudžiami, todėl dažnai padidėja uždegimas, pažeidžiami audiniai ir susidaro randai.
Svarbi ir vieta; „mirties trikampyje” – srityje nuo nosies nugarėlės iki burnos kampučių – yra kraujagyslių, susijusių su smegenimis, todėl infekcijos yra ypač pavojingos.
Galimos netinkamų ekstrakcijos metodų pasekmės
Netinkamai atliktas spuogų šalinimas gali sukelti daug neigiamų pasekmių, kurios neapsiriboja laikinu diskomfortu.
Dėl stipraus išspaudimo bakterijos dažnai patenka gilyn į odos sluoksnius, dėl to sustiprėja uždegimas ir gali kilti infekcija. Dėl šios traumos gali atsirasti použdegiminė hiperpigmentacija– tamsios dėmės, kurios gali išlikti kelis mėnesius.
Sunkesnės pasekmės – randai, ypač cistinės aknės atveju, kai audiniai pažeidžiami visam laikui.
Atliekant ekstrakcijas netoli „mirties trikampio” – srities nuo burnos kampučių iki nosies tilto – kyla pavojus, kad per kraujagysles, sujungtas su kaverniniu sinusu, sunkios infekcijos gali išplisti į smegenis.
Kada gali prireikti profesionalios ekstrakcijos
Nors ekstrakcija namuose kelia riziką, tam tikrais atvejais verta kreiptis profesionalios pagalbos į dermatologus arba licencijuotus estetikos specialistus.
Gilių cistinių spuogų, mazgelių ir uždegiminių pažeidimų niekada nereikėtų šalinti patiems, nes jiems reikia specialių metodų, kad būtų išvengta randų ir infekcijos.
Profesionalų įsikišimo prireikia, kai spuogai yra jautriose vietose, pavyzdžiui, „mirties trikampyje” (nuo nosies iki burnos kampučių), kai, nepaisant gydymo, iškyla daugybė spuogų arba kai ankstesni pašalinimo bandymai sukėlė komplikacijų.
Specialistai naudoja sterilius instrumentus, tinkamą apšvietimą ir didinimo priemones, laikydamiesi aseptinių protokolų.
Jie taip pat gali rekomenduoti tinkamą priežiūrą po ekstrakcijos ir prevencines procedūras, pritaikytas konkrečiam odos tipui ir būklei.
Įrodymais pagrįstos išspaudimo alternatyvos
Egzistuoja kelios kliniškai pagrįstos alternatyvos, kaip gydyti spuogus be rizikos, susijusios su rankiniu išspaudimu.
Vietinio poveikio priemonės, kurių sudėtyje yra benzoilo peroksido arba salicilo rūgšties, veiksmingai mažina uždegimą ir naikina bakterijas. Retinoidai skatina ląstelių apykaitą, užkerta kelią porų užsikimšimui ir mažina esamus spuogus. Hidrokoloidiniai pleistrai ištraukia skysčius ir sukuria apsauginį barjerą nuo išorinio užterštumo.
Įsisenėjusiems spuogams gydyti dermatologai gali skirti geriamųjų antibiotikų, hormoninį gydymą, o sunkiais atvejais – izotretinoiną.
Šviesos ir lazerio terapija nukreipta prieš aknę sukeliančias bakterijas ir mažina riebalų gamybą. Cheminis šveitimas nušveičia odą ir atkemša poras.
Šie įrodymais pagrįsti metodai užtikrina saugesnius ir veiksmingesnius ilgalaikius rezultatus nei išspaudimas.
