Fetor hepaticus pasireiškia kaip saldus, pelėsių ar sieros kvapas asmenims, sergantiems sunkiomis kepenų ligomis. Šis specifinis kvapas atsiranda, kai kepenys nefiltruoja toksinų, ypač dimetilsulfido, kuris kaupiasi kraujyje ir yra iškvepiamas. Šis simptomas, dažnai vadinamas „mirusiųjų kvėpavimu”, paprastai lydi pažengusį kepenų nepakankamumą ir kepenų encefalopatiją. Kiti kepenų funkcijos sutrikimo požymiai gali būti gelta, nuovargis ir kognityviniai pokyčiai. Supratus šiuos įspėjamuosius požymius, galima įsikišti anksčiau.
Fetor Hepaticus supratimas: „Mirusiųjų kvėpavimas”
Kas sukelia specifinį, nemalonų kvapą, siejamą su sunkiomis kepenų ligomis? Kai kepenys negali tinkamai metabolizuoti sieros turinčių medžiagų, kraujyje kaupiasi dimetilo sulfidas.
Šis junginys kvėpuojant išsiskiria per plaučius ir sukelia kvapą, kuris dažnai apibūdinamas kaip pelėsių, saldus ar panašus į supuvusių kiaušinių kvapą.
Šis reiškinys, vadinamas fetor hepaticus arba „mirusiųjų kvėpavimu”, paprastai pasireiškia esant pažengusiam kepenų nepakankamumui, kai toksinai aplenkia pažeistą organą.
Ši būklė rodo kepenų encefalopatiją, kai šie toksinai veikia smegenų funkciją. Medikai pripažįsta, kad šis kvapas yra rimtas klinikinis požymis, reikalaujantis neatidėliotinos intervencijos.
Kaip kepenys veikia jūsų kvėpavimą: Kaip kvėpavimas veikia kvėpavimo takus?
Sudėtingas ryšys tarp kepenų funkcijos ir burnos kvapo yra susijęs su esminiu kepenų vaidmeniu medžiagų apykaitos procesuose.
Kai kepenys yra pažeistos arba serga, jos negali tinkamai filtruoti toksinų iš kraujotakos, įskaitant junginius, turinčius sieros.
Šie neperdirbti toksinai, ypač dimetilsulfidas ir kiti lakieji sieros junginiai, kaupiasi kraujyje ir galiausiai pasiekia plaučius.
Kvėpavimo metu šie junginiai iškvepiami, todėl susidaro specifinis pelėsių, saldus, kartais fekalijų kvapas, būdingas fetor hepaticus.
Be to, sutrikus kepenų funkcijai, sutrinka baltymų apykaita, todėl padidėja amoniako kiekis, kuris dar labiau prisideda prie specifinio kvapo atsiradimo pacientams, sergantiems pažengusiomis kepenų ligomis.
Kepenų sukelto burnos kvapo atskyrimas nuo įprasto blogo burnos kvapo
Norint atskirti su kepenimis susijusį burnos kvapą nuo paprasto nemalonaus burnos kvapo, reikia suprasti keletą esminių skirtumų.
Įprastas blogas burnos kvapas paprastai atsiranda dėl prastos burnos higienos, maisto likučių ar nedidelių dantų problemų. Jis dažnai išnyksta po valymo šepetėliu ar burnos skalavimo skysčio naudojimo.
Priešingai, fetor hepaticus– būdingas kepenų funkcijos sutrikimų kvapas – yra nuolatinis, pelėsių, kartais salstelėjęs kvapas, primenantis žalios žuvies ar sieros kvapą.
Skirtingai nuo įprastos halitozės, su kepenų kvapu susijusio kvapo negalima pašalinti burnos higienos priemonėmis. Jis sklinda sistemiškai, nes kepenys nesugeba tinkamai apdoroti dimetilsulfido junginių.
Kvapas paprastai sustiprėja suvalgius baltymų ir gali būti lydimas kitų simptomų, pavyzdžiui, geltos ar sumišimo.
Kiti įspėjamieji požymiai, galintys lydėti neįprastą burnos kvapą
Kai kepenų funkcijos sutrikimas pasireiškia ne tik dėl neįprasto burnos kvapo, paprastai atsiranda keletas papildomų įspėjamųjų požymių, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Šie požymiai yra odos ir akių pageltimas (gelta), nuolatinis nuovargis, kurio nepašalina poilsis, pilvo skausmas ar patinimas, tamsus šlapimas, blyškios išmatos, nepaaiškinamas svorio kritimas, lengvas mėlynių atsiradimas ar kraujavimas.
Taip pat gali pasireikšti kognityviniai pokyčiai, tokie kaip sumišimas ar dėmesio koncentracijos sutrikimas, ypač pažengusiais atvejais.
Kai kuriems pacientams pasireiškia odos niežulys, kojų ir kulkšnių patinimas arba ant odos matomos į voratinklį panašios kraujagyslės.
Šie simptomai kartu rodo galimą kepenų pažeidimą ir turėtų paskatinti asmenis nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pagrindinės kepenų ligos, sukeliančios sieros kvapą
Keletas kepenų ligų gali sukelti išskirtinį sieros arba „fetor hepaticus” kvapą, visų pirma dėl lakiųjų sieros junginių kaupimosi kraujyje, kurie vėliau išsiskiria iškvepiant.
Dažniausia priežastis – išplitusi kepenų cirozė, nes kepenyse nepavyksta tinkamai metabolizuoti merkaptanų ir dimetilsulfido.
Alkoholinis hepatitas ir nealkoholinis steatohepatitas (NASH) taip pat gali sutrikdyti kepenų detoksikacijos procesus, todėl šie junginiai patenka į kraujotaką.
Portalinė hipertenzija pablogina šią būklę, nes leidžia toksinams visiškai apeiti kepenų filtraciją.
Ūminis kepenų nepakankamumas, nors ir retesnis, sukelia staigius kvėpavimo pokyčius, kai visiškai sutrinka organo medžiagų apykaitos funkcijos.
Kada kreiptis į gydytoją dėl žuvies kvapo
Žuvies ar amoniako kvapą primenantis burnos kvapas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos, jei kartu pasireiškia kiti kepenų funkcijos sutrikimo simptomai, tokie kaip gelta, pilvo skausmas, sumišimas ar didelis nuovargis.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali atlikti kepenų funkcijos tyrimus, įskaitant amoniako kiekio, bilirubino ir kepenų fermentų matavimus, kad nustatytų kepenų funkcijos sutrikimo sunkumą.
Kepenų pažeidimui vizualizuoti taip pat gali prireikti ultragarso arba kompiuterinės tomografijos.
Pacientai neturėtų atidėlioti kreipimosi į gydytoją, jei kartu su tamsiu šlapimu, blyškiomis išmatomis ar nepaaiškinamu svorio kritimu jaučia nuolatinį žuvies kvapą.
Šie deriniai dažnai rodo pažengusią kepenų ligą, reikalaujančią skubios intervencijos.
Ankstyvas nustatymas labai pagerina pagrindinių ligų prognozę ir gydymo rezultatus.
Diagnostiniai tyrimai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas
Diagnostiniai tyrimai, kuriuos gali rekomenduoti gydytojas
Po pirminio su kepenimis susijusių simptomų įvertinimo gydytojai paprastai skiria daug diagnostinių tyrimų, kad įvertintų kepenų funkciją ir nustatytų neįprasto kvapo, pavyzdžiui, fetor hepaticus, priežastis.
Kraujo tyrimai, įskaitant kepenų fermentų ( ALT, AST), bilirubino, albumino ir koaguliacijos tyrimus, padeda nustatyti kepenų pažeidimo sunkumą.
Papildomi tyrimai gali apimti amoniako kiekį, kuris dažnai padidėja kepenų encefalopatijos atvejais ir sukelia specifinį burnos kvapą.
Tokie vaizdiniai tyrimai kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija gali atskleisti struktūrinius pakitimus, o kepenų biopsija tebėra auksinis standartas konkrečioms kepenų patologijoms nustatyti.
Kai kuriais atvejais kvėpavimo tyrimai, kuriais analizuojami lakūs junginiai, gali padėti kiekybiškai nustatyti medžiagų apykaitos sutrikimus, susijusius su kepenų funkcijos sutrikimu.
Gydymo galimybės šalinant pagrindinę priežastį
Kadangi veiksmingas fetor hepaticus gydymas priklauso nuo pagrindinės kepenų ligos gydymo, gydytojai, atsižvelgdami į ligos etiologiją, progresavimo stadiją ir bendrą paciento sveikatos būklę, sudaro individualius gydymo planus.
Gydymo strategijos paprastai apima vaistus, mažinančius amoniako kiekį, pavyzdžiui, laktulozę arba rifaksiminą. Alkoholio sukeltos kepenų ligos atveju būtina susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.
Keičiant mitybą, daugiausia dėmesio skiriama baltymams ir šakotosios grandinės aminorūgščių kiekiui didinti. Pažengusiems ligoniams gali prireikti tokių intervencijų kaip transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (TIPS), kad būtų sumažinta portalinė hipertenzija.
Galutinės stadijos kepenų ligos atveju galutiniu sprendimu išlieka kepenų transplantacija.
Gyvenimo kokybei ir prognozei pagerinti labai svarbi palaikomoji priežiūra, kuria sprendžiami komplikacijų, įskaitant kepenų encefalopatijos gydymą, klausimai.
Gyvenimo būdo pokyčiai kepenų sveikatai palaikyti ir gaivesniam kvėpavimui
Be medicininio gydymo, tiksliniai gyvenimo būdo pakeitimai atlieka svarbų vaidmenį palaikant kepenų funkciją ir mažinant kvapą iš burnos, susijusį su fetor hepaticus.
Sumažinus alkoholio vartojimą arba visiškai jo atsisakius, kepenys gali atsinaujinti. Mažai natrio ir daug maistingųjų medžiagų turinti dieta mažina organo apkrovą ir kartu suteikia detoksikacijai būtinų junginių. Reguliari mankšta gerina bendrą medžiagų apykaitą ir kepenų funkciją.
Burnos higiena, įskaitant liežuvio grandymą ir antibakterinį burnos skalavimo skystį be alkoholio, gali laikinai paslėpti burnos kvapą. Hidratacija padeda išplauti toksinus ir palaiko seilių gamybą, kurios natūraliai valo burną.
Metimas rūkyti pagerina bendrą burnos sveikatą ir apsaugo kepenis nuo papildomo toksinų poveikio.
