Staigius kvėpavimo pokyčius miegant būtina nedelsiant suteikti medicininę pagalbą, jei partneris pastebi dusulį, užspringimą, mėlyną lūpų spalvą arba visišką kvėpavimo sustojimą. Dažniausios priežastys yra miego apnėja, alergija, GERL ir nerimas. Mažiau skubūs simptomai, tokie kaip knarkimas ar rytinis galvos skausmas, verčia apsilankyti pas gydytoją. Tiek širdies, tiek kvėpavimo sutrikimai gali sukelti naktinius kvėpavimo sutrikimus. Specifinių įspėjamųjų požymių supratimas padeda nustatyti tinkamą medicininės pagalbos lygį.
Dažniausios naktinių kvėpavimo pokyčių priežastys
Nors ramiai miegoti visą naktį yra idealu, daugelis žmonių miegodami patiria staigių kvėpavimo pokyčių. Šie sutrikimai dažnai atsiranda dėl tokių įprastų būklių kaip miego apnėja, kai kvėpavimas nuolat sustoja ir prasideda.
Alergija ir sinusų užsikimšimas gali užkimšti kvėpavimo takus, o gastroezofaginio refliukso liga (GERL) gali sukelti dusulio pojūtį naktį. Nerimo ar streso sukelta hiperventiliacija taip pat turi įtakos kvėpavimo įpročiams.
Didelę įtaką turi fiziniai veiksniai, įskaitant nutukimą, alkoholio vartojimą prieš miegą ir miego padėtį. Tam tikri vaistai, ypač raminamieji ir opioidai, gali slopinti kvėpavimo funkciją.
Aplinkos veiksniai, tokie kaip miegamojo temperatūra, drėgmės lygis ir ore esantys dirgikliai, taip pat gali sutrikdyti normalų naktinį kvėpavimą.
Įspėjamieji ženklai, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją
Įspėjamieji ženklai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos
Tam tikri kvėpavimo sutrikimai miego metu reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, o ne įprasto stebėjimo. Tai tokie atvejai kaip kvėpavimas arba dusulys, kuris pažadina žmogų, visiškas kvėpavimo sustojimas, kurį pastebi partneris, stiprus krūtinės skausmas, mėlyna lūpų ar veido spalva, itin sunkus kvėpavimas net pabudus, sumišimas ar dezorientacija pabudus.
Papildomi signalai: naujai atsiradę kvėpavimo sutrikimai po neseniai atliktos operacijos, kvėpavimo pokyčiai kartu su karščiavimu, kvėpavimo simptomai, kurie per kelias valandas sparčiai stiprėja, ir kvėpavimo sunkumai kartu su veido ar kaklo patinimu.
Simptomai, pasireiškiantys žmonėms, kurie jau anksčiau sirgo širdies ar kvėpavimo takų ligomis, turėtų būti ypač budrūs.
Miego apnėjos ir jos simptomų supratimas
Miego apnėja yra vienas iš labiausiai paplitusių ir potencialiai rimtų kvėpavimo sutrikimų, pasireiškiančių miego metu. Ši būklė sukelia pasikartojančias kvėpavimo pauzes visą naktį, kartais pasikartojančias dešimtis kartų per valandą.
Pagrindiniai simptomai: garsus knarkimas, oro gurkšnojimas miego metu, pabudimas su burnos džiūvimu, rytinis galvos skausmas, nemiga, pernelyg didelis mieguistumas dieną, sunkumas susikaupti ir dirglumas.
Rizikos veiksniai: nutukimas, didesnė kaklo apimtis, šeimyninė anamnezė, alkoholio vartojimas, rūkymas ir nosies užgulimas.
Trys pagrindiniai miego apnėjos tipai: obstrukcinė, centrinė ir kompleksinė miego apnėja. Obstrukcinė, labiausiai paplitusi forma, pasireiškia, kai gerklės raumenys atsipalaiduoja ir blokuoja kvėpavimo takus miego metu.
Su širdimi susiję kvėpavimo sutrikimai miego metu
Su širdimi susiję kvėpavimo sutrikimai miego metu
Be miego apnėjos, širdies ligos yra dar viena svarbi naktinio kvėpavimo sutrikimų priežastis.
Širdies problemos, pavyzdžiui, stazinis širdies nepakankamumas, gali sukelti Cheyne-Stokes kvėpavimą, kuriam būdingas crescendo-decrescendo kvėpavimo modelis, po kurio seka trumpos apnėjos.
Naktinis priepuolinis dusulys, kai žmonės prabunda gaudydami orą, dažnai atsiranda dėl skysčių kaupimosi plaučiuose dėl susilpnėjusios širdies veiklos. Tai paprastai pasireiškia gulint horizontaliai.
Aritmija ir vainikinių arterijų liga taip pat gali sukelti kvėpavimo sunkumų miegant.
Šie su širdimi susiję sutrikimai dažnai pasireiškia papildomais simptomais, tokiais kaip krūtinės skausmas, širdies plakimas ir padidėjęs prakaitavimas.
Įtarus širdies sutrikimus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kvėpavimo sutrikimai, kurie pablogėja naktį
Nors dienos metu simptomai gali būti įveikiami, dėl miego metu vykstančių fiziologinių pokyčių kvėpavimo takų būklė dažnai paūmėja nakties metu.
Astma paprastai paūmėja naktį dėl padidėjusio kvėpavimo takų uždegimo ir sumažėjusios plaučių funkcijos. LOPL sergantiems pacientams naktį gali pasireikšti deguonies desaturacija ir padidėti gleivių gamyba. Su miegu susijęs bronchų spazmas gali sukelti staigius kosulio priepuolius ir švokštimą.
Alerginis rinitas ir lašėjimas po nosies pablogėja gulint ir gali sukelti gerklės dirginimą bei kosulį.
Plaučių fibroze sergantiems pacientams naktį gali padažnėti dusulys. Šie naktiniai paūmėjimai verčia kreiptis į gydytoją, jei juos lydi stiprus dusulys, girdimas švokštimas ar nesugebėjimas užbaigti sakinių.
Kada planuoti vizitą pas gydytoją, o kada ieškoti skubios pagalbos
Kiekvienam, kuris naktį patiria kvėpavimo sutrikimų, labai svarbu atskirti simptomus, dėl kurių reikia apsilankyti pas gydytoją, nuo tų, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.
Planuokite vizitą pas gydytoją: nuolatinį lengvą dusulį, lėtinį naktinį kosulį, naujai atsiradusį knarkimą arba laipsniškus kvėpavimo įpročių pokyčius. Tai paprastai leidžia skirti laiko įvertinimui.
Nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos dėl: stiprų dusulį, negalėjimą kalbėti pilnais sakiniais, mėlynas lūpas ar nagus, krūtinės skausmą, staigų pabudimą su dusulio pojūčiu ar sumišimą. Šie požymiai gali rodyti gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias skubios intervencijos.
Asmenys, sergantys ankstesnėmis ligomis, turėtų laikytis individualių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų rekomendacijų.
Įvairių naktinio kvėpavimo problemų gydymo būdai
Tinkamas naktinių kvėpavimo sunkumų gydymas labai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir simptomų sunkumo.
Obstrukcinės miego apnėjos atveju gali būti rekomenduojami CPAP prietaisai, geriamieji aparatai, o sunkiais atvejais – operacija.
Astmai gydyti paprastai reikia įkvepiamųjų kortikosteroidų arba bronchus plečiančių vaistų.
Dėl su širdimi susijusių kvėpavimo sutrikimų dažnai prireikia vaistų širdies nepakankamumui ar aritmijai kontroliuoti.
Rūgšties refliuksą galima gydyti protonų siurblio inhibitoriais ir keisti gyvenimo būdą.
Į nerimo sukeltus kvėpavimo sutrikimus gali padėti kognityvinė elgesio terapija ir atsipalaidavimo technikos.
Papildoma deguonies terapija naudinga sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis.
Dauguma gydymo metodų taip pat apima gyvenimo būdo rekomendacijas, tokias kaip svorio kontrolė, metimas rūkyti ir tinkama miego padėtis.
