Nevaisingumą gali lemti kasdieniai veiksniai, į kuriuos dažnai neatsižvelgiama. Įprastuose buities produktuose yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, tokių kaip BPA ir ftalatai. Elektroniniai prietaisai skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę, galinčią turėti įtakos reprodukcinei sveikatai. Lėtinis stresas sutrikdo hormonų pusiausvyrą, būtiną pastojimui. Netinkama mityba, įskaitant per didelį kofeino ir transriebalų kiekį, gali sumažinti vaisingumą iki 26 %. Netinkamas miegas daro didelę įtaką hormonų reguliacijai ir reprodukcinei funkcijai. Šių paslėptų veiksnių supratimas yra pirmas žingsnis sprendžiant nepaaiškinamas vaisingumo problemas.
Virtuvės ir vonios produktuose esantys paslėpti toksinai
Sveikata besirūpinantys žmonės gali atidžiai tikrinti maisto produktų etiketes, tačiau jie dažnai nepastebi buitinių produktų, kurių sudėtyje yra endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų. Įprasti virtuvės reikmenys, tokie kaip plastikiniai maisto indai, nepridegantys indai ir konservuoti maisto produktai, gali išplauti į maistą BPA ir ftalatus, kurie gali sutrikdyti reprodukcinius hormonus.
Vonios produktuose, įskaitant šampūnus, losjonus ir valymo priemones, dažnai būna parabenų, triklozano ir sintetinių kvapiųjų medžiagų. Šie junginiai organizme gali imituoti estrogenus, todėl gali sutrikdyti ovuliaciją ir spermos gamybą.
Tyrimai rodo, kad susikaupęs šių toksinų poveikis gali prisidėti prie vyrų ir moterų vaisingumo sumažėjimo, todėl svarbu rinktis natūralias alternatyvas, kai tik įmanoma.
Šiuolaikinių technologijų poveikis reprodukcinei sveikatai
Nors technologinė pažanga pakeitė kasdienį gyvenimą nesuskaičiuojamais teigiamais būdais, kartu ji sukėlė naujų iššūkių reprodukcinei sveikatai.
Nešiojamieji kompiuteriai, padėti tiesiai ant kelių, gali pakelti sėklidžių temperatūrą, todėl gali sumažėti spermos gamyba ir kokybė. Mobiliojo ryšio telefonai, laikomi kišenėse netoli lytinių organų, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę, kuri gali turėti įtakos vaisingumui.
Be to, ilgai sėdint prie ekrano sumažėja reprodukcinių organų kraujotaka. Išmanieji prietaisai, įskaitant dėvimąsias technologijas, taip pat sukuria elektromagnetinius laukus.
Tyrimai rodo, kad toks poveikis gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir paveikti kiaušialąsčių ir spermatozoidų vystymąsi. Bendras kelių prietaisų poveikis sukuria technologijų prisotintą aplinką, į kurią reikėtų atsižvelgti tiems, kurie susiduria su vaisingumo problemomis.
Stresas ir gyvenimo būdo veiksniai, turintys įtakos vaisingumui
Nors diskusijose apie vaisingumą dažnai pamirštama, lėtinis stresas ir kasdienis gyvenimo būdas daro didelę įtaką tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinėms galimybėms. Ilgalaikis stresas sukelia hormonų pusiausvyros sutrikimus, sutrikdo ovuliacijos ciklus ir mažina spermos gamybą.
Miego trūkumas dar labiau apsunkina šias problemas, nes trikdo reprodukcinių hormonų reguliavimą. Be to, prasta mityba, sėslus gyvenimo būdas ir per didelis kofeino vartojimas mažina vaisingumo potencialą.
Tiek nutukimas, tiek per mažas svoris dėl hormoninių sutrikimų blogina reprodukcinę funkciją. Rūkymas, alkoholio vartojimas ir aplinkos toksinų poveikis kenkia reprodukcinėms ląstelėms ir mažina pastojimo galimybes.
Stebėtina, kad tyrimai rodo, jog teigiamų gyvenimo būdo pokyčių įgyvendinimas daugeliu atvejų gali pagerinti vaisingumo rezultatus per tris-šešis mėnesius.
Dažniausiai pasitaikantys mitybos pasirinkimai, mažinantys pastojimo galimybes
Tam tikri mitybos modeliai labai trukdo pastoti, nes sutrikdo vyrų ir moterų hormonų pusiausvyrą ir reprodukcinę funkciją.
Pernelyg didelis kofeino vartojimas (>500 mg per dieną) gali sumažinti vaisingumą iki 26 %. Perdirbtuose maisto produktuose esantys transriebalai silpnina ovuliaciją ir blogina spermos kokybę. Daug glikemijos turintys angliavandeniai sukelia atsparumą insulinui ir gali sukelti moterų policistinių kiaušidžių sindromą.
Mažas antioksidantų turtingų maisto produktų vartojimas pažeidžia kiaušinėlių ir spermatozoidų sveikatą nuo oksidacinės pažaidos.
Nepakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis ir per didelis alkoholio vartojimas neigiamai veikia reprodukcinius hormonus. Net vidutinis vitamino D trūkumas susijęs su mažesniu nėštumų skaičiumi ir sutrikusia spermatozoidų funkcija, o tai rodo, kad mityba yra labai svarbi vaisingumui.
Miego kokybė ir jos netikėtas vaidmuo vaisingumui
Miego kokybė ir jos netikėtas vaidmuo vaisingumui
Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, kad miego kokybė turi didelę įtaką reprodukcinei sveikatai, nes daro didelį poveikį hormonų reguliavimui ir bendrai ląstelių funkcijai. Prastas miegas sutrikdo subtilią reprodukcinių hormonų pusiausvyrą, ypač paveikia moterų ovuliaciją ir vyrų spermos gamybą.
Tyrimai rodo, kad miego sutrikimų ar lėtinio miego trūkumo kamuojamų asmenų vaisingumo rodikliai yra gerokai mažesni. Mažiau nei septynias valandas per naktį trunkantys miego ciklai susiję su 15 % mažesne pastojimo tikimybe.
Be to, pamaininių darbuotojų, kurių miego režimas nereguliarus, menstruacijų sutrikimai ir nėštumo komplikacijos yra dažnesni.
Ekspertai rekomenduoja teikti pirmenybę nuosekliam miego grafikui, sukurti idealią miego aplinką ir šalinti miego sutrikimus kaip pagrindinius vaisingumo gydymo protokolų žingsnius.
