Peršalimas – viena dažniausių ligų, su kuria susiduriame keletą kartų per metus. Nors dauguma peršalimų praeina savaime per savaitę ar dvi, tam tikri mūsų veiksmai gali ne tik prailginti ligą, bet ir sukelti komplikacijas.
Daugelis žmonių mano, kad puikiai žino, kaip gydytis peršalus. Tačiau praktikoje dažnai kartojamos tos pačios klaidos – nuo netinkamo vaistų vartojimo iki elementarių higienos taisyklių ignoravimo. Šios klaidos ne tik kenkia pačiam sergančiajam, bet ir didina riziką aplinkiniam.
Pirma klaida: poilsio ignoravimas
Viena dažniausių klaidų – bandymas išlaikyti įprastą aktyvumo lygį sergant. Daugelis žmonių toliau eina į darbą, sportuoja ar atlieka visas kasdienes pareigas, nors organizmas aiškiai signalizuoja, kad jam reikia poilsio.
Kai sergate, imuninė sistema kovoja su virusu ir tam reikia energijos. Fizinis bei protinis krūvis atima išteklius, kurie turėtų būti skirti sveikimui. Dėl to liga trunka ilgiau, o užkrečiamumo periodas prailgėja.
Miegas, trumpos snaudulys ir sumažinta veikla – ne silpnumo, o išmintingo požiūrio į sveikatą ženklas. Palaipsnis grįžimas prie įprastų pareigų, vadovaujantis energijos lygiu, o ne pareigos jausmu, padeda greičiau atsigauti ir sumažina atkryčio riziką.
Antra klaida: netinkamas nosies priežiūros režimas
Daugelis arba visai pamiršta plauti nosį fiziologiniu tirpalu, arba, priešingai, per daug naudoja vietinius dekongestantus (nosies lašus, sutraukiančius kraujagysles). Abi kraštutinybės kenkia.
Reguliarus nosies plovimas fiziologiniu tirpalu padeda pašalinti gleives ir palengvina kvėpavimą be jokių šalutinių poveikių. Tai paprasta, pigu ir veiksminga.
Tuo tarpu dekongestantai, naudojami ilgiau nei 3–5 dienas, gali sukelti vadinamąjį „atšokimo efektą” – nosies užgulimas ne tik nesibaigs, bet gali tapti dar stipresnis. Todėl šie preparatai tinka tik trumpalaikiam naudojimui ir tik tada, kai užgulimas tikrai nepakeliamas.
Trečia klaida: netinkamas vaistų vartojimas
Ši klaida turi keletą atmainų. Vieni tikisi, kad gydytojas išrašys antibiotikus, nors peršalimą sukelia virusai, o ne bakterijos. Antibiotikai prieš virusus neveikia ir jų vartojimas be reikalo tik didina atsparumo antibiotikams problemą.
Kiti vartoja dvigubas paracetamolio (acetaminofeno) dozes, tikėdamiesi greitesnio poveikio. Tai pavojinga – per didelės dozės gali rimtai pakenkti kepenims. Be to, daugelis kombinuotų peršalimo vaistų jau turi paracetamolio sudėtyje, todėl lengva netyčia viršyti saugią dozę.
Prieš vartojant bet kokį vaistą, svarbu perskaityti etiketę ir įsitikinti, kad nevartojate kelių preparatų su ta pačia veikliąja medžiaga. Jei abejojate, pasitarkite su vaistininku.
Ketvirta klaida: pasikliovimas nepatikrintomis priemonėmis
Internetas pilnas patarimų apie „stebuklingus” peršalimo gydymo būdus – nuo milžiniškų vitaminų dozių iki egzotiškų žolelių mišinių. Deja, daugelis šių metodų neturi mokslinio pagrindimo, o kai kurie gali būti net kenksmingi.
Didelės cinko pastilių dozės, vartojamos be specialisto rekomendacijos, gali sukelti pykinimą ir kitus šalutinius poveikius. Vitaminų megadozės ne tik nepagreitina sveikimo, bet gali apkrauti inkstus ir kepenys.
Kas tikrai padeda? Paprasti, laiko patikrinti metodai: šilti skysčiai, pakankamai poilsio, drėkinas oras patalpoje ir medus nuo kosulio (vaikams nuo vienerių metų ir suaugusiesiems). Šios priemonės švelniai palengvina simptomus ir nesukelia jokios žalos.
Penkta klaida: infekcijų kontrolės nepaisymas
Peršalę dažnai pamirštame, kad esame užkrečiami. Einame į darbą, bendraujame su šeima ir draugais, liečiame bendrus daiktus – ir taip platinama infekcija.
Paprastos atsargumo priemonės gali reikšmingai sumažinti užkrato perdavimą: prisidenkite kosėdami ar čiaudėdami, naudokite vienkartines servetėles, dažnai plaukite rankas ir, jei įmanoma, likite namuose bent pirmomis ligos dienomis, kai užkrečiamumas didžiausias.
Artimo kontakto aplinkoje – pavyzdžiui, namuose su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis – verta pagalvoti apie kaukės dėvėjimą. Bendrų paviršių dezinfekavimas taip pat padeda sumažinti riziką.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Nors dauguma peršalimų praeina savaime, yra požymių, kurie signalizuoja apie galimas komplikacijas. Kreipkitės į medikus, jei:
Simptomai ne gerėja, o blogėja po kelių dienų. Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas. Pasunkėja kvėpavimas ar atsiranda skausmas krūtinėje. Pastebite dehidratacijos požymius – retą šlapinimąsi, sausas lūpas, galvos svaigimą.
Ypatingas dėmesys reikalingas kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Šioms grupėms net įprastas peršalimas gali komplikuotis greičiau, todėl svarbu nedelsti kreiptis pagalbos.
