Gamta siūlo keletą augalų, pasižyminčių įrodytomis antivirusinėmis savybėmis. Šeivamedis ir ežiuolė kovoja su kvėpavimo takų virusais, neleisdami virusams prisitvirtinti ir stiprindami imunitetą. Česnakuose yra alicino, kuris pasižymi plataus spektro antivirusiniu poveikiu. Saldymedžio šaknis ir raudonėlis trikdo viruso replikaciją. Alyvmedžio lapai, jonažolė ir astragalas stiprina imuninę apsaugą nuo virusinių infekcijų. Melisa veiksmingai kovoja su herpeso virusais. Šios botaninės priemonės yra natūralios apsaugos nuo virusų alternatyvos šiandieninėje sveikatos aplinkoje.
Šeivamedžio uogos (Sambucus): Šeivamedis (šeivamedis): natūralus kovotojas su gripu
Šeivamedis, žydintis augalas, priklausantis Sambucus genčiai, tapo viena iš labiausiai ištirtų natūralių antivirusinių priemonių. Tyrimai rodo, kad jis veiksmingai veikia gripo virusus, nes neleidžia virusui prisitvirtinti prie šeimininko ląstelių ir slopina viruso dauginimąsi.
Augale yra antocianinų, flavonoidų ir kitų junginių, kurie stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegimą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šeivamedžio uogų ekstraktai gali labai sumažinti gripo trukmę ir sunkumą.
Tradiciniai preparatai yra sirupai, tinktūros ir arbatos iš šio augalo uogų. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina tai, ką tradicinė medicina žinojo šimtmečius – šeivamedžio uogų junginiai veikia virusų baltymus, būtinus infekcijai, todėl jos ypač vertingos peršalimo ir gripo sezono metu.
Ežiuolė: imunitetą stiprinanti violetinė ežiuolė
Ežiuolė – devynių Šiaurės Amerikoje augančių žydinčių augalų genčiai priklausanti gentis – įsitvirtino kaip pagrindinis augalinis imunitetą stimuliuojantis preparatas, pasižymintis antivirusinėmis savybėmis.
Šio daugiamečio augalo sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, įskaitant alkamidus, fenolines rūgštis ir polisacharidus, kurie stiprina imuninę funkciją.
Tyrimai rodo, kad ežiuolė didina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir stabdo virusų patekimą į ląsteles. Klinikiniais tyrimais įrodytas jos veiksmingumas prieš kvėpavimo takų virusus, ypač rinovirusus, sukeliančius peršalimo ligas.
Augalo priešuždegiminis poveikis taip pat padeda sumažinti infekcijos simptomus.
Tradiciškai šimtmečius Amerikos indėnų vartojama ežiuolė dabar yra įvairių formų, įskaitant tinktūras, kapsules ir arbatas, paprastai ruošiamas iš šaknų ir antžeminių dalių.
Česnakai (Allium Sativum): (Česnakai): antivirusinis alicino šaltinis
Česnakas (Allium sativum), istorijoje žinomas ir kaip kulinarinis produktas, ir kaip vaistinis augalas, yra viena stipriausių antivirusinių medžiagų. Jo gydomųjų savybių pirmiausia suteikia alicinas, sieros junginys, išsiskiriantis susmulkinus ar supjausčius česnako skilteles.
Tyrimai rodo, kad česnakas pasižymi plataus spektro antivirusiniu veikimu prieš gripą, rinovirusą, paprastąjį herpesą ir ŽIV. Reguliarus česnakų vartojimas stiprina imuninį atsaką, nes skatina baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su virusais, gamybą.
Tyrimai rodo, kad česnako ekstraktas gali sumažinti virusų dauginimąsi ir užkirsti kelią viruso patekimui į ląsteles.
Didžiausiam antivirusiniam poveikiui pasiekti geriausia naudoti žalius česnakus, nes šiluma sumažina alicino kiekį. Papildymas brandinto česnako ekstraktu yra mažiau aštri alternatyva.
Saldymedžio šaknis (Glycyrrhiza Glabra): Senovinis kovotojas su virusais
Tūkstantmečius tradicinės medicinos sistemose visuose žemynuose vertinama saldymedžio šaknis (Glycyrrhiza glabra) turi galingų junginių, pasižyminčių reikšmingomis antivirusinėmis savybėmis.
Pagrindinė biologiškai aktyvi sudedamoji dalis glicirizinas stabdo virusų dauginimąsi ir prisitvirtinimą prie šeimininko ląstelių. Tyrimai rodo, kad saldymedžio šaknis veiksmingai veikia herpes simplex virusą, ŽIV, kvėpavimo takų virusus, įskaitant su SARS susijusius koronavirusus, ir hepatitą.
Imunomoduliuojantis poveikis stiprina natūralias organizmo gynybines sistemas ir kartu mažina uždegimą.
Tradiciniai paruošimo būdai – nuovirai ir tinktūros, tačiau dabar plačiai paplitę standartizuoti ekstraktai.
Nepaisant naudingų savybių, dėl galimo šalutinio poveikio, įskaitant padidėjusį kraujospūdį ir kalio trūkumą, reikia stebėti ilgalaikį vartojimą.
Raudonėlis: Kvapusis raudonėlis: ne tik kulinarinė, bet ir vaistinė teritorija
Nors saldymedžio šaknis pelnė pripažinimą dėl plačios antivirusinės paskirties, raudonėlis (Origanum vulgare) yra dar vienas galingas augalas, kurio vaidmuo toli gražu neapsiriboja tik kulinarine sritimi.
Tyrimai rodo, kad raudonėlio sudėtyje yra karvakrolio ir timolio– junginių, pasižyminčių antivirusinėmis savybėmis prieš kvėpavimo takų virusus, herpes simplex ir norovirusą. Šios fitocheminės medžiagos ardo virusų apvalkalus ir trikdo virusų replikacijos mechanizmus.
Tyrimai rodo, kad raudonėlių aliejus ypač veiksmingas prieš žarnyno virusus, kurie pažeidžia virškinimo sistemą.
Tradicinė medicina šimtmečius raudonėlį naudojo kvėpavimo takų negalavimams gydyti, o šiuolaikinis mokslas tai sieja su jo antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.
Šiuolaikiniai gydymo būdai – raudonėlio aliejaus papildai ir garų inhaliacijos metodai.
Imbieras: Šildanti apsauga nuo kvėpavimo takų virusų
Daugelyje tyrimų nustatyta, kad imbieras (Zingiber officinale) yra stiprus antivirusinis preparatas, ypač veiksmingai veikiantis kvėpavimo takų infekcijas.
Tyrimai rodo, kad imbiero biologiškai aktyvūs junginiai gingeroliai ir shogaoliai slopina virusų dauginimąsi ir prisitvirtinimą prie šeimininko ląstelių.
Dvigubos priešuždegiminės ir antioksidacinės imbiero savybės prisideda prie jo terapinio veiksmingumo kovojant su gripu, rinovirusu ir kvėpavimo takų sincitiniu virusu.
Vartojamas kaip arbata ar ekstraktas, jis sumažina viruso kiekį ir palengvina tokius simptomus kaip užkimimas ir gerklės skausmas.
Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad imbieras skatina interferono gamybą, taip sustiprindamas įgimtą organizmo antivirusinį atsaką.
Šis kelių mechanizmų metodas paaiškina, kodėl imbieras buvo kertinis akmuo tradicinės medicinos sistemose gydant virusines ligas.
Alyvuogių lapai: Viduržemio jūros regiono antivirusinis stebuklas
Alyvuogių lapų ekstraktas, gaunamas iš Olea europaea, yra viena iš stipriausių Viduržemio jūros regiono natūralių antivirusinių medžiagų. Jo pagrindinis junginys – oleuropeinas– pasižymi dideliu slopinamuoju poveik iu daugeliui virusų, įskaitant gripo, herpeso ir kai kuriuos koronavirusus.
Tyrimai rodo, kad alyvmedžių lapų ekstraktas veikia keliais mechanizmais – neleidžia virusams prisitvirtinti prie šeimininko ląstelių, slopina virusų dauginimosi procesus ir stimuliuoja natūralią imuninės sistemos apsaugą.
Klinikiniais tyrimais įrodytas ypatingas veiksmingumas prieš herpes simplex virusus, mažinantis ir ligos simptomus, ir viruso plitimo laikotarpius.
Tradicinėje Viduržemio jūros regiono medicinoje alyvuogių lapai naudojami jau daugelį šimtmečių, o šiuolaikinis mokslas, atlikęs biocheminę analizę ir kontroliuojamus tyrimus, patvirtino šiuos istorinius taikymus.
Jonažolė: virusus slopinanti daugiametė jonažolė
Jonažolės (Hypericum perforatum) sudėtyje yra hipericino ir pseudohipericino – junginių, pasižyminčių antivirusinėmis savybėmis. Tyrimai rodo, kad šios sudedamosios dalys slopina virusų dauginimąsi, neleisdamos virusams prisitvirtinti prie šeimininko ląstelių ir suardydamos viruso apvalkalą.
Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad šis daugiametis augalas ypač veiksmingai veikia virusus su apvalkalu, įskaitant gripo, herpes simplex ir ŽIV. Jo antivirusiniai mechanizmai susiję su fotodinaminėmis savybėmis, kurios suaktyvėja veikiant šviesai, generuojant reaktyviąsias deguonies rūšis, pažeidžiančias viruso struktūras.
Nors jonažolė tradiciškai vartojama nuo depresijos, šiuolaikiniuose tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama jonažolės antivirusiniam potencialui. Tačiau ji gali sąveikauti su vaistais, įskaitant antiretrovirusinius vaistus, galimai sumažindama jų veiksmingumą, todėl prieš gydomąjį vartojimą būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Astragalus: tradicinės kinų medicinos apsauga nuo virusų
Astragalus: tradicinės kinų medicinos virusinis skydas
Astragalas (Astragalus membranaceus), tradicinėje kinų medicinoje vadinamas Huang Qi, jau tūkstančius metų yra antivirusinės terapijos pagrindas.
Šio daugiamečio žydinčio augalo sudėtyje yra polisacharidų ir flavonoidų, kurie stimuliuoja imuninę sistemą ir slopina virusų dauginimąsi.
Tyrimai rodo, kad astragalas didina interferono – baltymo, sukeliančio ląstelių apsaugą nuo virusinių infekcijų – gamybą.
Tyrimais įrodytas veiksmingumas prieš gripo, herpes simplex ir hepatito virusus. Jo adaptogeninės savybės taip pat mažina stresą, kuris gali pakenkti imuninei funkcijai.
Dažnai vartojamas kaip arbata, tinktūra arba kapsulių pavidalu, astragalas ypač vertingas kaip profilaktinė priemonė peršalimo ir gripo sezono metu.
Melisa (Melissa Officinalis): Švelni, bet veiksminga apsauga
Melisa (Melissa officinalis) yra švelnus, tačiau stiprus antivirusinis mėtų šeimos augalas, istoriškai vertinamas dėl raminamųjų savybių ir gebėjimo kovoti su virusinėmis infekcijomis.
Tyrimais įrodytas jos veiksmingumas prieš herpes simplex virusą, ypač dėl tokių junginių kaip rozmarino rūgštis ir flavonoidai.
Tyrimai rodo, kad melisos ekstraktas slopina viruso prisitvirtinimą prie šeimininko ląstelių ir kartu mažina viruso dauginimąsi. Ši vaistažolė ypač gerai veikia HSV-1 (opaligės) ir HSV-2 infekcijas, kai naudojama lokaliai.
Vidiniu būdu ji palaiko imuninės sistemos funkciją ir kartu mažina nerimą – tai naudinga sveikstant po virusinių ligų, kai labai svarbu valdyti stresą.
