Sostinės gyventojai šią vasarą gali ir nežinoti, kad jų soduose jau siaučia naujas priešas. Mažytis, vos kelių milimetrų vabzdys, kurį mokslininkai vadina tikra katastrofa ateičiai. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto ekspertai šiandien skelbia pavojaus signalą – Vilniuje užfiksuotas straubliukas, galintis per kelerius metus pakeisti visą Lietuvos želdynų vaizdą.
Miniatiūrinis grėstuolis, milžiniška problema
Otiorhynchus pseudonothus. Šis mokslinis pavadinimas galbūt nieko jums nesako, bet specialistai šį 4-6 milimetrų vabzdį jau praminė „Lietuvos sodų košmaru”. Kodėl? Atsakymas šokiruoja savo paprastumu.
Šis kenkėjas valgo viską.
Ne, tai nėra poetinė hiperbola. Būtent visaėdžio pobūdis daro jį tokį pavojingų. Jūsų mėgstamos braškės? Jos pirmosios atsidurs jo „meniu”. Gražūs rododendrai? Neišvengs likimo. Vertingos tujos? Bus sunaikintos per sezoną.
Kodėl niekas jo nepastebėjo?
Štai kur slypi tikroji problema. Šis vabzdžio „genijaus” bruožas – jis dirba tyliai, naktimis, o dieną puikiai slepiasi. Kai sodininkas ryte ateina pasitikrinti savo augalų, viską atrodo normaliai. Bet nakties metu jo sodas virsta tikru „švedišku stalu” šiam kenkėjui.
Dar blogiau – žala atsiskleidžia ne iš kart. Pirmiausia kenčia šaknys, kurias graužia lervos. Augalas silpnėja, bet išoriškai dar atrodo normaliai. Po kelių savaičių prasideda tikrasis košmaras: lapai gelsta, žiedai nukrenta, o galiausiai augalas žūva. Ir dažniausiai niekas nesupranta kodėl.
Europos patirtis verčia krėstis
Norėdami suprasti, ko tikėtis Lietuvai, pakanka pažvelgti į mūsų kaimynus. Vokietijoje šis kenkėjas per trejus metus sunaikino tujos plantacijas vertės 15 milijonų eurų. Prancūzijoje braškių augintojai prarado 40 procentų derliaus. Danija priversta kasmet išleisti milijonus kovai su šiuo „miniatiūriniu terroristų”.
Bet labiausiai bauginantis Austrijos atvejis. Ten kenkėjas ne tik sunaikino komercinius augalus, bet pradėjo naikinti ir laukinę augaliją. Mokslininkai suskambo pavojaus varpelius – invazinė rūšis gali sutrikdyti visą ekosistemą.
Lietuvai gresia tas pats scenariujus?
„Mes stovime ant to paties skardžio”, – perspėja Gamtos tyrimų centro ekspertai. Mūsų klimatas puikiai tinka šiam kenkėjui, o natūralių priešų beveik nėra. Tai reiškia vieną: be žmogaus kišimosi, populiacija augs eksponentiškai.
Matematika šiurpi. Viena patelė per metus gali padėti iki 1000 kiaušinėlių. Jei išgyvens 50 procentų, po metų turėsime 500 naujų patelių. Po dar metų – 250 000. Po trejų metų skaičius tampa astronominis.
Jau per vėlu sustabdyti?
Čia ir slepiasi didžiausias klausimas, kurio bijo visi specialistai: ar Lietuvoje jau per vėlu? Vilniuje kenkėjas aptiktas ne vakar – ekspertai įtaria, kad jis čia gyvena jau ne vienus metus. Tačiau dėl savo slaptumo, tikslus paplitimo mastas nežinomas.
„Mes žaidžiame su laiku”, – sako mokslininkai. Kiekviena praėjusi diena be veiksmų reiškia tūkstančius naujų kenkėjų. Kiekviena savaitė – galimybę jiems įsitvirtinti naujose teritorijose.
Kodėl visi tyli?
Viena intriguojančių šios istorijos pusių – kodėl informacija apie kenkėją nepasiekė visuomenės anksčiau? Ekspertai atsargiai kalba apie „nekeltų panikos” politiką. Bet ar pagrįstas atsargumas nevirto pragaištinga tylos politika?
Dabar, kada situacija tapo kritinė, tylėjimas nebegalimas. Kiekvienas gyventojas turi žinoti, su kuo susiduria, ir kas jo laukia artimiausioje ateityje.
Kaip atpažinti priešą?
Šis kenkėjas – tikras maskuotės meistras. Tamsiai rudas, matinis paviršius daro jį beveik nematomą dirvoje. Charakteringas straubliuko pavidalo „snapas” – vienintelis bruožas, kuris gali išduoti jo tapatybę.
Kada tiksliai ieškoti?
Pamirškit dienos stebėjimus. Šis vabalas – tikras naktinis gyventojas. Geriausias laikas „medžioklei” – 21-23 valandos. Tuomet su žibintuvu galite aptikti juos kopinėjančius krūmų šakelėmis.
Bet tikroji problema – ne suaugėliai. Pavojingiausios yra lervos, kurios gyvena dirvoje ir nykina šaknų sistemas. Jas aptikti praktiškai neįmanoma, kol augalas nepradės žūti.
Pažeidimų „parašas”
Kiekvienas kenkėjas palieka savo „parašą”. Šio straubliuko atvejis:
- Charakteringos pusapskritės duobutės lapuose
- Pradžioje žali, vėliau rudėjantys kraštai
- Suaugėlių apgraužti spygliai spygliuočiuose
- Netikėta augalų žūtis be akivaizdžių priežasčių
Kas nutiks, jei nieko nedarysime?
Prognostiniai modeliai rodo šiurpų scenarijų. Per penkerius metus kenkėjas gali pasiekti visą Lietuvos teritoriją. Ekonominė žala – šimtai milijonų eurų. Bet pinigais neįvertinsi visko.
Ekologinė katastrofa
Šis kenkėjas ne tik naikina kultūrinius augalus. Didžiausia grėsmė – natūralių ekosistemų sutrikdymas. Kai pradės nykti vietinė augmenija, suirs visos maisto grandinės. Nukentės paukščiai, žinduoliai, kiti vabzdžiai.
Mokslininkai baiminasi „domino efekto”. Vienos rūšies išnykimas lems kitų žūtį. Galiausiai galime susidurti su biologinės įvairovės kolapsu.
Ekonominiai nuostoliai
Skaičiai, kuriuos ekspertai mini uždaruose pasitarimuose:
- Žemės ūkio nuostoliai: 50-80 milijonų eurų per metus
- Miškų ūkio problemos: 30-50 milijonų eurų
- Želdynų priežiūros išlaidos: 20-40 milijonų eurų
- Turizmo nuostoliai: neįskaičiuojami
Iš viso – kelis šimtus milijonų eurų kasmet. Ir tai konservatyvūs skaičiai.
Kas daroma ir ar to užtenka?
Šiuo metu Gamtos tyrimų centras vykdo intensyvius tyrimus. Mokslininkai bando suprasti kenkėjo biologiją, rasti silpnąsias vietas, kurios leistų jį kontroliuoti. Bet laikas bėga greitai.
Visuomenės pagalba – vienintelė viltis
Ekspertai atskleidžia: be visuomenės pagalbos kovą pralaims. Kenkėjo paplitimo mastas per didelis, kad galėtų susidoroti vien mokslininkai. Reikia tūkstančių akių, kurios stebėtų ir praneštų apie įtartinus atradimus.
„Kiekvienas pranešimas – tai galimybė išgelbėti šimtus augalų”, – pabrėžia specialistai.
Kaip prisidėti prie išgelbėjimo?
Jei pastebėjote įtartinų simptomų:
- Nefotografuokite iš tolo – artimi kadrai iš skirtingų kampų
- Fiksuokite viską – laiką, vietą, oro sąlygas
- Praneškite nedelsiant – kiekviena valanda svarbi
- Izoliuokite vietą – nesistęskite augalų ir dirvos
Kontaktai: Tel. +370 5 272 9257
Mob. +370 698 37 516
El. p. [email protected]
Ar dar galima sustabdyti katastrofą?
Atsakymas priklauso nuo mūsų visų veiksmų artimiausiomis savaitėmis. Jei pavyks greitai nustatyti kenkėjo paplitimo ribas ir pradėti kontrolės priemones, Lietuva gali išvengti kaimynų likimo.
Bet tai reikalaus precedento neturinčių pastangų. Valdžios, mokslo ir visuomenės vienybės. Ir svarbiausia – laiko, kurio beveik nebeliko.
Vilties spindulys
Nepaisant niūrių prognozių, ekspertai dar neteko vilties. Kitos šalys jau išmoko gyventi su šiuo kenkėju ir net sėkmingai jį kontroliuoja. Raktas – ankstyvasis aptikimas ir greitas reagavimas.
„Mes dar turime šansą. Bet jis greitai mažėja”, – perspėja specialistai.
Artimiausi mėnesiai lemtingi
Rudens sezonas bus kritinis. Būtent dabar kenkėjo populiacija ruošiasi žiemai, o pavasarį prasidės naujas reprodukcijos ciklas. Jei iki pavasario nepavyks kontroliuoti padėties, problėma gali tapti nesprendžiama.
Kiekvienas Lietuvos gyventojas šiandien gali tapti herojumi, išgelbėjusiu šalies gamtą. Arba tyliai stebėtojas, matysiu katastrofos plėtojimąsi.
Pasirinkimas – mūsų visiems. Bet laiko apsispręsti beveik nebeliko.
Prisiminkite: jūsų budrumas šiandien gali išgelbėti Lietuvos rytojų.
